Mahasatipatthanasuttam 大念處經

content﹝目次﹞】

Uddeso﹝總說﹞

Kayanupassana anapanapabbam﹝身隨觀呼吸﹞

Kayanupassana iriyapathapabbam﹝身隨觀四威儀﹞

Kayanupassana sampajanapabbam﹝身隨觀正知﹞

Kayanupassana patikulamanasikarapabbam﹝身隨觀厭逆作意﹞

Kayanupassana dhatumanasikarapabbam﹝身隨觀界作意﹞

Kayanupassana navasivathikapabbam﹝身隨觀九種墓地觀﹞

Vedananupassana﹝受隨觀﹞

Cittanupassana﹝心隨觀﹞

Dhammanupassana nivaranapabbam﹝法隨觀﹝五﹞蓋﹞

Dhammanupassana khandhapabbam﹝法隨觀﹝五﹞蘊﹞

Dhammanupassana ayatanapabbam﹝法隨觀﹝十二﹞處﹞

Dhammanupassana bojjhavgapabbam﹝法隨觀﹝七﹞覺支﹞

Dhammanupassana saccapabbam﹝法隨觀﹝四﹞諦﹞

Dukkhasaccaniddeso (苦諦解說)

Samudayasaccaniddeso (集諦解說)

Nirodhasaccaniddeso (滅諦解說)

Maggasaccaniddeso (道諦解說)

Evam  me   sutam   –   ekam  samayam

如是  被我   已聽到           一       時

evam  me     sutam       eka (adj.)    samaya(m.)

adv.  s.Ins. pp.(n.s.Nom.)                adv.

如是我聞。一時,

Bhagava          kurusu    viharati  Kammasadhammam nama  Kurunam nigamo.

世尊(有幸者)     在諸俱盧人()  他住       劍磨瑟曇           名叫    諸俱盧人   鎮

Bhaga(幸福)+vant()  kur      viharati   Kammasadhamma      nama    Kuru     nigama

m.s.Nom.           m.p.Loc.    3s.pres.      n.s.Nom.            adv.   m.s.Nom.  m.s.Nom.

世尊住在俱盧人中。俱盧人的市鎮,叫做劍磨瑟曇。

Tatra    kho   Bhagava   bhikkhu  amantesi–   “bhikkhavo”ti.

在彼處  強調詞    世尊       諸比丘!   喊、喚      諸比丘!   引號

Tatra     kho    Bhagavnt    bhikkhu    amantesi      bhikkhu    ti(=iti)

adv.      adv.    m.s.Nom.   m.p.Acc.   3s.aor.        m.p.Voc.    ind.

在那裡,世尊喊諸比丘:「諸比丘!」

 “Bhadante”ti   te    bhikkhu  Bhagavato  paccassosum. Bhagava etadavoca– 

祥善者!  引號  他們    諸比丘!    世尊    回答、回應    世尊   這   說

Bhadanta   ti    te     bhikkhu    Bhagavant   patissunati  Bhagava etam+avoca=etad avoca

m.s.Voc.      m.p.Nom. m.p.Nom.   m.s.Dat.     3p.aor.    m.s.Nom. n.s.Acc. 3s.aor

「祥善者!」那些比丘應世尊。世尊說:

Uddeso 總說

106.“Ekayano  ayam bhikkhave,  maggo  1sattanam  visuddhiya

一  路徑   這、此    諸比丘!   道、路    諸有情      為清淨

eka+ayana   ayam     bhikkh    magga     satta        visuddhi

m.s.Nom.   m.s.Nom.  m.p.Voc.   m.s.Nom.   m.p.Dat.      f.s.Dat.

世尊說:「諸比丘!這一條道路1(ㄨㄟˋ)諸有情的清淨, 

2sokaparidevanam samatikkamaya, 3dukkhadomanassanam  atthavgamaya, 

悲傷   哭泣     一起 超越  去          苦     憂             為滅絕

soka+parideva    sam + ati+k+kama      dukkha+domanassa     atthavgama(=atthagama)

adj.  m.p.Dat.         m. adj.(n.s.Dat.)    m.n.    n.p.Dat.          m.s.Dat.

2為諸悲傷及諸啼哭的超越,3為諸苦憂的消滅,

4bayassa adhigamaya, 5nibbanassa sacchikiriyaya, yadidam cattaro satipatthana

真理       獲得         涅槃         作證     凡是       四  念住(念的站立在前)

baya     adhigama      nibbana     sacchikiriya  yad + idam   catu   satipatthana

m.s.Dat.  m.s.Dat.       n.s.Dat.       f.s.Dat.      n.s..Nom. m.p.Nom.  m.p.Nom.

4為真理的獲得,5為涅槃的作證,就是四念住。

 “Katame cattaro?   Idha,  bhikkhave, bhikkhu  kaye  kayanupassi    viharati

何者     四       在此處   諸比丘!    比丘     在身   身    隨觀        他住

Katama     catu      idha    bhikkh    bhikkhu   kaye   kaya+anupassin      viharati

adj.(m.p.Acc.) m.p.Nom.  adv.   m.p.Voc.    m.s.Nom.  m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

哪四種?諸比丘!在這裡,比丘在身隨觀身而住,

atapi    sampajano   satima,    vineyya     loke   abhijjhadomanassam

熱心      一起  知    有念、具念   排除         世間     貪欲        憂

atapin    sam+pajana    satimant  vineti< vi+neti loka    abhijjha + domanassa

adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)  3s.opt.      m.s.Loc.    f.        n.s.Acc.

熱心、正知、具念,在世間能引離貪憂;

vedanasu     vedananupassi   viharati  atapi  sampajano    satima

在諸感受     諸感受    隨觀      他住    熱心     一起 知        有念

vedana       vedana+anupassin    viharati   atapin    sam-pajana     satimant

f.p.Loc.       f.p.  adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.  adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)

在諸感受隨觀諸感受而住,熱心、正知、具念,

vineyya loke  abhijjhadomanassam; citte cittanupassi  viharati atapi sampajano satima,

引離   在世間    貪        憂      在心  心   隨觀     他住    熱心  一起知    有念

vineti    loka   abhijjha + domanassa   citta  citta+anupassin viharati  atapin  sam-pajansatimant

3s.opt. m.s.Loc.  f.        n.s.Acc.   n.s.Loc.  n.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(m.s.Nom.) 〃   〃

在世間能引離貪憂;在心隨觀心而住,熱心、正知、具念, 

vineyya loke abhijjhadomanassam; dhammesu    dhammanupassi   viharati 

引離  在世間    貪        憂         在諸法     諸法      隨觀       他住

vineti    loka   abhijjha + domanassa   dhammesu     dhamma+anupassin     viharati

3s.opt.  m.s.Loc.  f.        n.s.Acc.      n.s.Loc.      n. p.   adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

在世間能引離貪憂;在諸法隨觀諸法而住,

atapi     sampajano   satima vineyya     loke   abhijjhadomanassam

熱心      一起  知    有念、具念   引離       在世間     貪欲        憂

atapin    sam+pajana    satimant vineti< vi+neti loka     abhijjha + domanassa

adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)  3s.opt.     m.s.Loc.    f.        n.s.Acc.

熱心、正知、具念,在世間能引離貪憂。

 Uddeso nitthito. 

Kayanupassana anapanapabbam ﹝身隨觀呼吸﹞

107. “Kathabca, bhikkhave, bhikkhu kaye kayanupassi viharati?  Idha, bhikkhave,

如何   此外   諸比丘!  比丘     在身  身   隨觀     他住    在此處   諸比丘!

katham+ca      bhikkh bhikkhu   kaye  kaya+anupassin  viharati   idha   bhikkhu

adv.           m.p.Voc. m.s.Nom. m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.   adv.   m.p.Voc.

諸比丘!但是比丘如何在身隨觀身住?諸比丘!在這裡,

bhikkhu    arabbagato   va  rukkhamulagato va subbagaragato va nisidati, 

比丘       曠野  已去     或   樹     根 已去  或   空   屋 已去 或   他坐

bhikkhu    arabba + gata     va  rukkha+mula+gat    subba+agara+gat    nisidati

m.s.Nom.   n.  pp.(m.s.Nom.)    m.     n. pp.(m.s.Nom.) adj.  n. pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.

比丘去曠野,或去樹下,或去空屋坐,

pallavkam  abhujitva,  ujum kayam panidhaya, parimukham satim upatthapetva

跏趺       彎之後       正直   身     設定          鼻端       念   使...站在近處

pallavka abujati <a+ bhuj彎 uju   kaya   panidha     parimukha     sati   upatthapeti

m.s.Acc.    ger.    adj.(m.s.Acc.) m.s.Acc.  ger.     adj.(f.s.Acc.)   f.s.Acc.  ger. caus.

結跏趺後,端正身體後,使()念於鼻端現起之後,

So satova assasati, satova passasati.  Digham va assasanto ‘digham assasami’ti pajanati, 

他 念+如此 他呼氣        他吸氣      長的 連詞 正在呼氣    長的   我呼氣     他詳知

ta  satova  assasati  satova  passasati    digha      assasanta   digha  assasati  ti  pa-janati

m.s.Nom.  3s.pres.         3s.pres.  adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Acc.)1s.pres.  3s.pres.

他具念呼氣,他具念吸氣。正在呼氣長者,他詳知︰『我呼氣長』,

digham va passasanto ‘digham passasami’ti  pajanati,  rassam  va  assasanto

長的  連詞 正在吸氣者    長的    我吸氣      他詳知     短的   連詞   正在呼氣者

digha   passasanta<passasati digha  passasati  ti    pa-janati    rassa      assasanta<assasati

adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Acc.) 1s.pres.  3s.pres.  adj.(m.s.Acc.)  ppr.(m.s.Nom.)

或正在吸氣長者,他詳知︰『我吸氣長』;或正在呼氣短者

‘rassam assasami’ti pajanati, rassam va passasanto ‘rassam passasami’ti pajanati, 

短的    我吸氣     他詳知   短的 連詞 正在吸氣者  短的     我吸氣      他詳知

rassa   assasati  ti  pa-janati   rassa     passasanta    rassa   passasati  ti  pa-janati< ba

adj.(m.s.Acc.) 1s.pres. 3s.pres. adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Acc.) 1s.pres.   3s.pres.

他詳知︰『我呼氣短』,或正在吸氣短者,他詳知︰『我吸氣短。』

‘sabbakayapatisamvedi assasissami’ti sikkhati, ‘sabbakayapatisamvedi passasissami’ti sikkhati

一切身(=全呼吸)體證者  我將呼氣    他學   一切  身  體證者      我將吸氣      他學

sabba+kaya+patisamvedi  assasati  ti  sikkhati  sabba+kaya+patisamvedi  pssasati  ti  sikkhati

adj.   m.  m.s.Nom.     1s.fut.      3s.pres.   adj.   m. adj.(m.s.Nom).  1s.fut.      3s.pres.

他學︰『感受全呼吸,我將呼氣』,他學︰『感受全呼吸,我將吸氣』;

‘passambhayam   kayasavkharam  assasissami’ti  sikkhati, 

正在使...輕安      身+  (=一起作)   我將呼氣        他學

passambhaya      kaya+savkhara       assasati     ti   sikkhati

ppr.(m.s.Nom.)    m.    s.Acc.         1s.fut.          3s.pres.

他學︰『正使身行輕安,我將呼氣』,

‘passambhayam  kayasavkharam  passasissami’ti  sikkhati.

正在使...輕安      身+  (=一起作)   我將呼氣        他學

passambhaya      kaya+savkhara       pssasati     ti   sikkhati

ppr.(m.s.Nom.)    m.    s.Acc.         1s.fut.          3s.pres.

他學︰『正使身行輕安,我將吸氣。』

“Seyyathapi, bhikkhave, dakkho bhamakaro va bhamakarantevasi va digham va abchanto

像、譬如    諸比丘!    熟練  作轆轤者  或  作轆轤者的弟子   或   長的  或 正在

seyyatha+pi   bhikkhu   dakkha  bhamakara     bhamakara+antevasi       digha  abchanta<abch

adv.        m.p.Voc.   m.s.Nom. m.s.Nom.     m.      m.s.Nom.  adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.)

諸比丘!譬如熟練的轉轆轤者,或轉轆轤者的徒弟,正在長轉者,

‘digham abchami’ti pajanati,  rassam  va abchanto ‘rassam abchami’ti pajanati; 

  長的   我轉      他詳知      短的  連詞  正在轉者   短的   我轉     他詳知

digha   abchami    pajanati     rassa         abchati    rassa   abchat    pajanati

 adj.(m.s.Acc.) 1s.pres. 3s.pres.  adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) 1s.pres. 3s.pres.

他詳知︰『我長轉』;或正在短轉者,他詳知︰『我短轉』; 

evameva kho, bhikkhave, bhikkhu digham va assasanto ‘digham assasami’ti pajanati,

同樣地        諸比丘!   比丘     長的 連詞 正在呼氣者   長的   我呼氣     他詳知

evam+eva kho  bhikkhu    bhikkhu   digha      assasant  digha   assasati  ti  pajanati

adv.          m.p.Voc.  m.s.Nom. adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Acc.) 1s.pres. 3s.pres.

同樣地,諸比丘!比丘正在呼氣長者,他詳知︰『我呼氣長』,

digham va  passasanto ‘digham passasami’ti pajanati, rassam va  assasanto

長的  連詞 正在吸氣者    長的     我吸氣     他詳知   短的       正在呼氣者

digha      passasanta     digha     passasati    pajanati   rassa       assasanta

adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Acc.) 1s.pres.  3s.pres. adj.(m.s.Acc.)  ppr.(m.s.Nom.)

或正在吸氣長者,他詳知︰『我吸氣長』;或正在呼氣短者

‘rassam assasami’ti pajanati, rassam va passasanto  ‘rassam  passasami’ti  pajanati; 

短的    我呼氣     他詳知    短的 連詞  正在吸氣    短的      我吸氣短      他詳知

rassa   assasati     pajanati    rassa      passasanta    rassa      passasati   ti  pajanati

adj.(m.s.Acc.) 1s.pres. 3s.pres. adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Acc.) 1s.pres.       3s.pres.

他詳知︰『我呼氣短』,或正在吸氣短者,他詳知︰『我吸氣短。』

‘sabbakayapatisamvedi assasissami’ti sikkhati, ‘sabbakayapatisamvedi passasissami’ti sikkhati;

一切身(=全呼吸)體證者  我將呼氣    他學   一切  身  體證者      我將吸氣      他學

sabba+kaya+patisamvedi  assasati   sikkhati   sabba+kaya+patisamvedi   pssasati     sikkhati

adj.   m.  m.s.Nom.    1s.fut.     3s.pres.   adj.   m. adj.(m.s.Nom).  1s.fut.       3s.pres.

他學︰『我將體驗全程呼氣』,他學︰『我將體驗全程吸氣』; 

‘passambhayam kayasavkharam assasissami’ti sikkhati, 

正在使...輕安    身+  (=一起作)  我將呼氣      他學

<passambhati     kaya+savkhara      assasati   ti  sikkhati

ppr.(m.s.Acc.)    m.   m.s.Acc.       1s.fut.      3s.pres.

他學︰『正使身行輕安,我將呼氣』,

‘passambhayam kayasavkharam passasissami’ti sikkhati.

正在使...輕安     身+  (=一起作)  我將呼氣     他學

passambhaya     kaya+savkhara      pssasati   ti  sikkhati

ppr.(m.s.Acc.)    m.   m.s.Acc.       1s.fut.       3s.pres.

他學︰『正使身行輕安,我將吸氣。』

Iti ajjhattam va  kaye kayanupassi viharati, bahiddha va kaye kayanupassi viharati,

這樣 身內       在身  身    隨觀    他住    在外部     在身   身   隨觀     他住

iti  ajjhattam     kaya  kaya+anupassin  viharati  bahiddha   kay kaya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.  adv.    m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

這樣在身內,在身隨觀身而住;或在身外,在身隨觀身而住; 

ajjhattabahiddha    va  kaye  kayanupassi viharati; samudayadhammanupassi va 

身內    身外      或   在身     身隨觀      他住     起因、集  法     隨觀   或

ajjhatta+bahiddha         kay  kaya+anupassi  viharati   samudaya+dhamma+anupassin

adj.      adv.         m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.    m.       m.n.  adj.(m.s.Nom.)

或在身內及身外,在身隨觀身而住。在身隨觀集法而住; 

kayasmim viharati, vayadhammanupassi    va   kayasmim   viharati, 

在身       他住    滅     法      隨觀            在身         他住

kaya      viharati  vaya+dhamma+anupassin           kaya         viharati

m.s.Loc.  3s.pres.   m.   n.  adj.(m.s.Nom.)          m.s.Loc.       3s.pres.

或在身隨觀滅法而住

samudayavayadhammanupassi   va kayasmim viharati.

起因       滅   法      隨觀         在身      他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin       kaya      viharati

m.        m.    n.  adj.(m.s.Nom.)   m.s.Loc.     3s.pres.

或在身隨觀集法及(隨觀)滅法而住,

‘Atthi  kayo’ti  va  panassa    sati   paccupatthita  hoti. 

存在    身      或  或又   彼     念    已在前站立     變成

atthi    kaya        pana+ assa     sati     paccupatthita   hoti

3s.pres. m.s.Nom.        m.s.Gen.   f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)  3s.pres.

或『身存在』的念現起。 

Yavadeva     banamattaya  patissatimattaya  anissito ca viharati, 

直到   如此   智    已沉浸      憶念   已沉浸   已無依靠    他住

yava+d+eva    bana+matta<mad   patissati+matta     anissita     viharati

adv.      n.   pp.(f.s.Abl.)    f.  pp.(f.s.Abl.)  pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,

na ca kibci loke upadiyati. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kaye kayanupassi viharati. 

不 並且 任何 在世間  他取    如是 亦     諸比丘!     比丘   在身   身   隨觀   他住

na ca kibci  lok upadiyati  evam+pi     bhikkhu     bhikkhu  kay kaya+anupassin viharati

ind.  m.s.Loc. 3s.pres.   adv.         m.p.Voc.  m.s.Nom. m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

並且在世間一無所取。諸比丘!如是比丘也在身隨觀身而住。

Anapanapabbam nitthitam

 Kayanupassana iriyapathapabbam ﹝身隨觀四威儀﹞

108. “Puna caparam, bhikkhave, bhikkhu gacchanto va ‘gacchami’ti pajanati, 

另外        諸比丘!   比丘     正在去         我去       他詳知

bhikkhu    bhikkhu  gacchanta      gacchati      pajanati

ind.         m.p.Voc.  m.s.Nom.  ppr.(m.s.Nom.)  1s.pres.      3s.pres. 

諸比丘!另外,比丘正在去,他詳知︰『我去』;

thito va  ‘thitomhi’ti  pajanati, nisinno va ‘nisinnomhi’ti pajanati, sayano va

已站立  已站立+ ()有   他知     已坐        已坐  ()有   他知     臥的

thita     thita+amhi    pajanati   nisinna      nisinna+amhi    pajanati   sayana

pp.(m.s.Nom.) pp. 1s.pres.  3s.pres.  pp.(m.s.Nom.)  pp.  1s.pres.  3s.pres.  adj.(m.s.Nom.)

或正在站立著,他詳知︰『我站著』;或正在坐著,他詳知︰『我坐著』;或臥者

‘sayanomhi’ti pajanati. Yatha yatha va panassa kayo panihito hoti tatha tatha nam pajanati. 

臥的  ()有 他詳知   如此  如此  或 又 此   身   已設定 變成 依...如是   他  他詳知

sayana+amhi   pajanati               pana+assa   kay panihit hoti            nam  pajanati

adj.  1s.pres.  3s.pres.                 m.s.Gen. m.s.Nom. pp.(m.s.Nom.) 3s.pres. n.s.Acc. 3s.pres.

臥著,他詳知︰『我臥著』。又他的身體無論成為何種姿態,如是以這種方式詳知它。

Iti ajjhattam  va  kaye kayanupassi viharati, bahiddha va kaye kayanupassi viharati,

這樣  身內    或   在身   身   隨觀    他住    在外部   或 在身   身   隨觀    他住

iti  ajjhattam       kaya   kaya+anupassin viharati  bahiddha    kay kaya+anupassin viharati

ind.   adv.       m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住;或在身外,在身隨觀身而住;

Ajjhattabahiddha   va  kaye kayanupassi  viharati; 

身內   身外       或   身    身   隨觀      他住

ajjhatta+bahiddha         kaya  kaya+anupassin   viharati

adj.      adv.           m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

或在身內及身外,在身隨觀身而住。

samudayadhammanupassi va kayasmim viharati, vayadhammanupassi va kayasmim viharati, 

(起因)    法    隨觀  或    在身    他住   滅     法    隨觀        在身    他住

samudaya+dhamma+anupassin    kaya   viharati  vaya+dhamma+anupassin     kaya    viharati

m.        n.  adj.(m.s.Nom.)  m.s.Loc. 3s.pres.   m.      n.  adj.(m.s.Nom.) m.s.Loc.  3s.pres.

在身隨觀集法而住;或在身隨觀滅法而住;

samudayavayadhammanupassi va kayasmim viharati.

(起因)  滅   法隨觀         或   在身      他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin     kaya     viharati

m.       m.    n.  adj.(m.s.Nom.)  m.s.Loc.    3s.pres.

或在身隨觀集法及(隨觀)滅法而住;

‘Atthi  kayo’ti va panassa  sati   paccupatthita  hoti. 

它存在  身    或  又   此   念     已在前站立     變成

atthi   kaya      pana+assa  sati     paccupatthita     hoti

3s.pres. m.s.Nom.    m.s.Gen. f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)  3s.pres.

或『身存在』的念現起。

Yavadeva banamattaya patissatimattaya anissito ca viharati, na ca kibci loke upadiyati.

直到  如此  智   已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠    他住 不 並且 任何 在世間  他取

yava+d+eva  bana+matta<mad patissati+matta  anissita    viharati      kibci  loka upadiyati

adv.   n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kaye kayanupassi  viharati.

如是 亦     諸比丘!     比丘   在身   身   隨觀身   他住

evam+pi     bhikkhu     bhikkhu  kay kaya+anupassin  viharati

adv.         m.p.Voc.  m.s.Nom. m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 Iriyapathapabbam  nitthitam

Kayanupassana sampajanapabbam ﹝身隨觀正知﹞

109. “Puna caparam, bhikkhave, bhikkhu abhikkante patikkante sampajanakari hoti,

另外         諸比丘!  比丘      前進       返回    一起  知  作者  他成為

bhikkh bhikkhu  abhikkante  patikkante   sam-pajana+kari  hoti

ind.          m.p.Voc.  m.s.Nom. pp.(m.s.Loc.) pp.(m.s.Loc.) adj.   m.s.Nom. 3s.pres.

諸比丘!另外,比丘向前()、返回(),成為全知者

alokite    vilokite   sampajanakari hoti, samibjite pasarite  sampajanakari  hoti,

看前面     看旁邊    一起  知  作者 他成為  彎曲    伸出    一起  知  作者   他成為

alokita     vilokita    sam-pajana+kari  hoti  samibjita  pasarit sam-pajana+kari    hoti

pp.(m.s.Loc.) pp.(m.s.Loc.) adj.  m.s.Nom. 3s.pres. pp.(m.s.Loc.) pp.(m.s.Loc.)adj. m.s.Nom.  3s.pres.

看前面時,看旁邊時,成為全知者;彎曲時,伸出時,成為全知者;

savghatipattacivaradharan  sampajanakari  hoti,

僧伽梨   鉢  衣     攜帶    一起  知  作者   他成為

savghati +patta+civara+dharana  sam-pajana+kari    hoti

 f.      m.     n.   n.s.Loc.        m.s.Nom.  3s.pres.

攜帶僧伽梨衣及鉢及衣時,成為全知者;

asite    pite  khayite sayite  sampajanakari  hoti,

吃        喝     嚼      嚐    一起  知  作者  他成為

asita       pita  khayita  sayita    sam-pajana+kari   hoti

pp.(m.s.Loc.)                  adj.  m.s.Nom.   3s.pres.

吃、喝、嚼、嘗時,成為全知者;

uccarapassavakamme   sampajanakari hoti,

大便   小便    動作    一起  知  作者  他成為

uccara+passava+kamme   sam-pajana+kari   hoti

 m.     m.    n.s.Loc.  adj.   m.s.Nom.  3s.pres.

大便、小便時,成為全知者;

gate   thite  nisinne  sutte  jagarite  bhasite  tunhibhave  sampajanakari  hoti.

去      站立     坐     睡眠     清醒     說     變成沈默     一起  知  作者  他成為

gata    thit  nisinna   sutta    jagarita   bhasita    tunhibhava   sam-pajana+kari   hoti

pp.(m.s.Loc.)″   ″     ″        ″      ″       m.s.Loc.    adj.   m.s.Nom.  3s.pres.

去、站、坐、睡、醒、語、默時,成為全知者。

Iti ajjhattam  va  kaye kayanupassi viharati …pe… 

這樣 身內        在身   身    隨觀    他住 

iti  ajjhattam     kaya  kaya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住(),…

evampi kho, bhikkhave, bhikkhu  kaye  kayanupassi   viharati. 

如是 亦      諸比丘!     比丘   在身    身   隨觀身      他住

evam+pi      bhikkhu     bhikkhu  kaya   kaya+anupassin    viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

Sampajanapabbam nitthitam

Kayanupassana patikulamanasikarapabbam﹝身隨觀厭逆作意﹞

110. “Puna caparam, bhikkhave, bhikkhu imameva  kayam  uddham  padatala,

另外        諸比丘!    比丘    這 如此   身體     向上       足掌

bhikkhu   bhikkhu   ima+m+eva  kaya    uddham    padatala

m.p.Voc.  m.s.Nom.  m.s.Acc. ind. m.s.Acc.  adv.      n.s.Abl.

諸比丘!另外,比丘對這身體,從腳掌往上,

adho kesamatthaka tacapariyantam  puram nanappakarassa asucino paccavekkhati–

向下 髮     頂      皮   末端、界限  充滿的  種種 種類的     不淨       對...觀察

adho  kesa+matthaka   taca + pariyanta    pura   nana-pakara      asuci     paccavekkhati

adv.  m.   m.s.Abl.    m. adj.(s.Acc.) adj.(m.s.Acc.) adj.(m.s.Gen.) adj.(m.s.Gen.)   3s.pres.

從頭頂往下,()皮包著,他觀察充滿種種的不淨:

‘atthi imasmim  kaye  1kesa  2loma  3nakha 4danta  5taco  6mamsam  7nharu

存在    在此    在身   諸頭髮   諸身毛  諸指甲  諸牙    皮        肉        腱

atthi    aya    kaya   kesa    loma     nakha  danta   taca      mamsa    nharu

3s.pres. m.s.Loc. m.s.Loc. m.p.Nom. n.p.Nom. m.p.Nom. m.p.Nom. n.s.Nom.  n.s.Nom.  m.s.Nom.

『在此身,有1頭髮、2身毛、3指甲、4牙、5皮、6肉、7腱、

8atthi  9atthimibjam  10vakkam  11hadayam  12yakanam 13kilomakam 14pihakam

骨         骨髓          腎臟       心臟         肝臟        肋膜       脾臟

atthi      atthimibja       vakka       hadaya       yakana     kilomaka     pihaka

n.s.Nom.   f.s.Nom.      n.s.Nom.     n.s.Nom.      n.s.Nom.   n.s.Nom.     n.s.Nom.

8骨、9骨髓、10腎臟、11心臟、12肝臟、13肋膜、14脾臟、

15papphasam 16antam 17antagunam 18udariyam 19karisam 20pittam 21semham

肺臟        腸      腸間膜        胃         糞      膽        痰

papphasa      anta    antaguna      udariya     karisa     pitta     semha

n.s.Nom.     n.s.Nom.  n.s.Nom.     n.s.Nom.   n.s.Nom.  n.s.Nom.   n.s.Nom.

15肺臟、16腸、17腸間膜、18胃、19糞、20膽、21痰、

22pubbo 23lohitam 24sedo 25medo 26assu 27vasa 28khel29sivghanika 30lasika 31muttan’ti. 

膿       血      汗    脂肪     淚   油脂    唾液     鼻涕     關節滑液   尿

pubba   lohita   seda    meda    assu  vasa    khela   sivghanika    lasika    mutta   ti

m.s.Nom. n.s.Nom. m.s.Nom. m.s.Nom. n.s.Nom. f.s.Nom. m.s.Nom. f.s.Nom.  f.s.Nom.   n.s.Nom.

22膿、23血、24汗、25脂肪、26淚、27油脂、28唾液、29鼻涕、30關節滑液、31尿。

 “Seyyathapi, bhikkhave, ubhatomukha putoli  pura  nanavihitassa     dhabbassa,

猶如          諸比丘!   兩     口      袋    充滿的 種種的  已供給        穀物

seyyatha+pi    bhikkhu    ubhato+mukha  putol   pura    nana + vihita        dhabba

adv.          m.p.Voc.   adj.   n.s.Nom. f.s.Nom. adj. (n.s.Gen.)adj. pp.(n.s.Gen.)    n.s.Gen.

諸比丘!好像兩口的袋,充滿種種已供應的穀物,

seyyathidam–  salinam  vihinam  mugganam  masanam  tilanam  tandulanam.

像    此   ()米      稻穀        綠豆        菜豆       芝麻       米粒

sa+yatha+idam    sali       vihi       mugga        masa       tilana     tandula

ind.     m.p.Gen.   m.p.Gen.    m.p.Gen.     m.p.Gen.    n.p.Gen.    n.p.Gen.

此即是:米、稻穀、綠豆、菜豆、芝麻、糙米

Tamenam    cakkhuma  puriso  mubcitva  paccavekkheyya–

它   這、那    有眼       人       釋放       對...觀察

tam+enam<eta  cakkhu      purisa    mubcati   paccavekkhati(<pati+ava+ikkh)

3s.Acc. s.Acc.  n.s.Nom.    m.s.Nom.   ger.        3s.opt. 

有眼睛的人把它倒出來之後,能觀察到:

‘ime  sali  ime  vihi  ime  mugga  ime  masa  ime  tila  ime  tandula’ti. 

這些  米   這些   稻穀  這些   綠豆    這些   菜豆   這些  芝麻  這些   糙米

ayam  sali  ayam   vihi  ayam  mugga  ayam   masa  ayam   tila   ayam   tandula

m.p.Nom.  ″     ″    ″     ″    ″     ″   n.p.Nom.     ″       ″

『這些是米,這些是稻穀,這些是綠豆,這些是菜豆,這些是芝麻,這些是糙米。』

Evameva kho, bhikkhave, bhikkhu imameva  kayam  uddham  padatala,

同樣地        諸比丘!    比丘    這 如此   身體     向上       足掌

evam+eva      bhikkhu    bhikkhu  ima+m+eva  kaya    uddham    padatala

adv.           m.p.Voc.  m.s.Nom.  m.s.Acc. ind. m.s.Acc.  adv.      n.s.Abl.

同樣地;諸比丘!比丘對這身體,從腳掌往上,

adho kesamatthaka tacapariyantam  puram nanappakarassa asucino paccavekkhati–

向下   髮     頂      皮  末端、界限  充滿的  種種 種類的    不淨       對...觀察

adho  kesa+matthaka   taca + pariyanta    pura   nana-pakara      asuci      paccavekkhati

adv.  m.   m.s.Abl.    m. adj.(s.Acc.) adj.(m.s.Acc.) adj.(m.s.Gen.) adj.(m.s.Gen.)   3s.pres.

從頭頂往下,()皮包著,他觀察充滿種種的不淨:

 ‘atthi imasmim  kaye  1kesa  2loma  3nakha 4danta  5taco  6mamsam  7nharu

存在    在此    在身   諸頭髮   諸身毛  諸指甲  諸牙    皮        肉        腱

atthi    ayam    kaya    kesa    loma     nakha  danta   taca      mamsa     nharu

3s.pres. m.s.Loc. m.s.Loc. m.p.Nom. n.p.Nom. m.p.Nom. m.p.Nom. n.s.Nom.  n.s.Nom.  m.s.Nom.

『在此身,有1頭髮、2身毛、3指甲、4牙、5皮、6肉、7腱、

8atthi  9atthimibjam  10vakkam  11hadayam  12yakanam 13kilomakam 14pihakam

骨         骨髓          腎臟       心臟         肝臟        肋膜       脾臟

atthi      atthimibja       vakka       hadaya       yakana     kilomaka     pihaka

n.s.Nom.   f.s.Nom.      n.s.Nom.     n.s.Nom.      n.s.Nom.   n.s.Nom.     n.s.Nom.

8骨、9骨髓、10腎臟、11心臟、12肝臟、13肋膜、14脾臟、

15papphasam 16antam 17antagunam 18udariyam 19karisam 20pittam 21semham

肺臟         腸      腸間膜        胃         糞       膽        痰

papphasa      anta    antaguna      udariya      karisa     pitta     semha

n.s.Nom.     n.s.Nom.  n.s.Nom.     n.s.Nom.    n.s.Nom.  n.s.Nom.   n.s.Nom.

15肺臟、16腸、17腸間膜、18胃、19糞、20膽、21痰、

22pubbo 23lohitam 24sedo 25medo 26assu 27vasa 28khel29sivghanika 30lasika 31muttan’ti. 

膿       血      汗    脂肪     淚   油脂    唾液     鼻涕     關節滑液   尿

pubba   lohita   seda    meda    assu  vasa    khela   sivghanika    lasika    mutta   ti

m.s.Nom. n.s.Nom. m.s.Nom. m.s.Nom. n.s.Nom. f.s.Nom. m.s.Nom. f.s.Nom.  f.s.Nom.   n.s.Nom.

22膿、23血、24汗、25脂肪、26淚、27油脂、28唾液、29鼻涕、30關節滑液、31尿。』

Iti ajjhattam  va  kaye kayanupassi viharati …pe… 

這樣  身內      在身   身    隨觀    他住 

iti  ajjhattam     kaya  kaya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住(),…

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu kaye  kayanupassi  viharati. 

如是 亦      諸比丘!     比丘    在身    身   隨觀身    他住

evam+pi      bhikkhu     bhikkhu   kaya   kaya+anupassin    viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

Patikulamanasikarapabbam nitthitam.

 Kayanupassana dhatumanasikarapabbam ﹝身隨觀界作意﹞

111. “Puna caparam, bhikkhave, 

另外        諸比丘!

                    bhikkhu

                    m.p.Voc.

諸比丘!另外,

bhikkhu  imameva  kayam yathathitam  yathapanihitam  dhatuso paccavekkhati– 

比丘     此   如此     身  依照 已站、安置 依照  已意願     從界      對...觀察

bhikkhu  ima+m+eva   kaya   yatha+thita    yatha+panihita      dhatu     paccavekkhati

m.s.Nom.. m.s.Acc.    m.s.Acc. adv. pp.(m.s.Acc.) adv. pp.(m.s.Acc.)  f.p.Abl.     3s.pres.

比丘對這身體依設定、依意願,從觀察:

‘atthi  imasmim  kaye  1pathavidhatu  2apodhatu  3tejodhatu  4vayodhatu’ti.

存在   在此      在身       地     界     水   界     火  界      風  界

atthi    ayam     kaya     pathavi+dhatu    apo+dhatu   tejo+dhatu    vayo+dhatu   ti

3s.pres. m.s.Loc.  m.s.Loc.   f.    f.s.Nom.    m. f.s.Nom.  m. f.s.Nom.   m.  f.s.Nom.

『在這身體,有1地界、2水界、3火界、4風界。』

“Seyyathapi  bhikkhave,  dakkho  goghatako va  goghatakantevasi va 

猶如、像      諸比丘!     熟練     殺牛者     或     殺牛的徒弟     或

seyyatha+pi   bhikkhu      dakkho    goghataka        goghatakantevasi

adv.         m.p.Voc.   adj.(m.s.Nom.)  m.s.Nom.          m.s.Nom.

諸比丘!譬如熟練的屠牛者,或屠牛者的徒弟,

gavim vadhitva     catumahapathe     bilaso vibhajitva nisinno assa. Evameva kho,

牛   殺了之後     四  大  ()    一片一片地  分離後    已坐   是     同樣地

go    vadhati       catu+maha+patha       bila vibhajati<vi+ bhaj nisidati  atthi 

f.s.Acc.  ger.              m.s.Loc.       adv.    ger.     pp.(m.s.Nom.) 3s.opt.

殺牛後,()一片一片地分離後,坐在十字路口;同樣地;

bhikkhave, bhikkhu imameva kayam yathathitam yathapanihitam dhatuso paccavekkhati– 

諸比丘!  比丘  此   如此    身  依照 已站、安置 依照 已意願   從界    對...觀察

bhikkhu  bhikkhu  ima+m+eva kaya  yatha+thita    yatha+panihita    dhatu   paccavekkhati

m.p.Voc. m.s.Nom. m.s.Acc.  m.s.Acc. adv. pp.(m.s.Acc.) adv. pp.(m.s.Acc.) f.p.Abl.   3s.pres.

諸比丘!比丘對這身體依設定、依意願,從觀察:

‘atthi imasmim kaye 1pathavidhatu  2apodhatu  3tejodhatu  4vayodhatu’ti.

存在   在此   在身     地     界     水   界     火  界      風  界

atthi   ayam   kaya    pathavi+dhatu   apo+dhatu   tejo+dhatu  vayo+dhatu   ti

3s.pres. m.s.Loc. m.s.Loc.  f.   f.s.Nom.  m. f.s.Nom.   m. f.s.Nom.  m.  f.s.Nom.

『在此身,有1地界、2水界、3火界、4風界。』

Iti ajjhattam  va  kaye kayanupassi viharati …pe… 

這樣  身內      在身   身    隨觀    他住 

iti  ajjhattam     kaya  kaya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住(),…

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu kaye  kayanupassi  viharati. 

如是 亦      諸比丘!     比丘    在身    身   隨觀身    他住

evam+pi      bhikkhu     bhikkhu   kaya   kaya+anupassin    viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 Dhatumanasikarapabbam nitthitam

Kayanupassana navasivathikapabbam ﹝身隨觀九種墓地觀﹞

﹝身隨觀九種墓地觀之一﹞

112. “Puna caparam, bhikkhave, bhikkhu seyyathapi passeyya sariram sivathikaya chadditam

另外       諸比丘!   比丘    猶如        看     身體     墓       已棄

bhikkhu   bhikkhu  seyyatha+pi  passati   sarira   sivathika   chaddita

                  m.p.Voc.  m.s.Nom.  adv.       3s.opt.   n.s.Acc.  f.s.Loc.  pp.(n.s.Acc.)

諸比丘!另外,猶如比丘應看丟棄在墓地的屍體:

ekahamatam va dvihamatam va tihamatam va uddhumatakam vinilakam vipubbakajatam.

一  日 已死 或  二 日 已死 或 三 日 已死 或    膨脹的   青瘀、藍黑色  膿爛   生

eka+aha+mata<marati dve+aha+mata  ti + aha + mata   uddhumataka   vinilaka     vipubbaka + jata

pp.(n.s.Acc.)        pp.(n.s.Acc.)   pp.(n.s.Acc.)  adj.(n.s.Acc.)  adj.(n.s.Acc.)  pp.(n.s.Acc.)

死一日,或死二日,或死三日,膨脹,烏青,生膿;

So imameva kayam upasamharati–‘ayampi kho kayo evamdhammo evambhavi evam-anatito’ti

他  此 如此  身    聯想、比較   此亦     身  如是   法    如是 將變成 如是  未 過去

ta  imameva kaya  upasamharati  ayampi    kaya evam+dhamma  evam+bhavi evam-an+atita

m.s.Nom.   m.s.Acc.   3s.pres.             m.s.Nom. adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)  m.s.Nom.

他這樣對這身體一起聯想:『()這身體也是這樣,未來會變成這樣。』

Iti ajjhattam  va  kaye kayanupassi viharati …pe… 

這樣 身內       在身   身    隨觀    他住 

iti  ajjhattam     kaya  kaya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住(),…

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu kaye  kayanupassi  viharati. 

如是 亦      諸比丘!     比丘    在身    身   隨觀身    他住

evam+pi      bhikkhu     bhikkhu   kaya   kaya+anupassin    viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

﹝身隨觀九種墓地觀之二﹞

Puna caparam, bhikkhave, bhikkhu seyyathapi passeyya sariram sivathikaya chadditam

另外      諸比丘!   比丘    猶如        看      身體       墓        已棄

bhikkhu    bhikkhu  seyyatha+pi  passati   sarira   sivathika    chaddita

             m.p.Voc.   m.s.Nom.  adv.        3s.opt.   n.s.Acc.  f.s.Loc.    pp.(n.s.Acc.)

諸比丘!另外,猶如比丘應看丟棄在墓地的屍體:

kakehi va khajjamanam kulalehi va khajjamanam  gijjhehi     va  khajjamanam 

被諸烏鴉 或 ()被嚼  被諸鷹(hawk)   ()被嚼  被諸禿鷲(vultures)  或  ()被嚼 

kaka       khajjati       kulala       khajjati         gijjha            khajjati

m.p.Ins.  ppr.(n.s.Acc.)   m.p.Ins.     ppr.(n.s.Acc.)    m.p.Ins.          ppr.(n.s.Acc.)

被烏鴉啄,或被鷹啄,或被禿鷲啄,

kavkehi   va  khajjamanam  sunakhehi va khajjamanam byagghehi va khajjamanam 

被諸蒼鷺(herons)   ()被嚼       被諸狗         ()被嚼    被諸老虎       ()被嚼

kavka            khajjati        sunakha         khajjati     byaggha        khajjati

m.p.Ins.        ppr.(n.s.Acc.)     m.p.Ins.       ppr.(n.s.Acc.)    m.p.Ins.    ppr.(n.s.Acc.)

或被蒼鷲啄,或被狗咬,或被老虎咬,

dipihi va khajjamanam sivgalehi va khajjamanam vividhehi va  panakajatehi   khajjamanam.

被諸豹(panther) ()被嚼 被狐狼        ()被嚼   被種種        被活的小生物     ()被嚼

dipi       khajjati      sivgala        khajjati       vividha          panakajata        khajjati

m.p.Ins.  ppr.(n.s.Acc.) m.p.Ins.  ppr.(n.s.Acc.)   adj.(m.p.Ins.)     m.p.Ins.      ppr.(n.s.Acc.)

或被豹咬,或被狐狼咬,或被種種活的小生物咬;

So imameva kayam upasamharati–‘ayampi kho kayo evamdhammo evambhavi evam-anatito’ti

他  此 如此  身    聯想、比較   此亦     身  如是   法    如是 將變成 如是 未 過去

ta  imameva kaya  upasamharati  ayampi    kaya evam+dhamma  evam+bhavi evam-an+atita

m.s.Nom.   m.s.Acc.   3s.pres.             m.s.Nom. adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)  m.s.Nom.

他這樣對這身體一起聯想:『()這身體也是這樣,未來會變成這樣。』

Iti ajjhattam  va  kaye kayanupassi viharati …pe… 

這樣 身內       在身   身    隨觀    他住 

iti  ajjhattam     kaya  kaya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住(),…

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu kaye  kayanupassi  viharati. 

如是 亦      諸比丘!     比丘    在身    身   隨觀身    他住

evam+pi      bhikkhu     bhikkhu   kaya   kaya+anupassin    viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

﹝身隨觀九種墓地觀之三﹞

Puna caparam, bhikkhave, bhikkhu seyyathapi passeyya sariram sivathikaya chadditam

另外       諸比丘!   比丘     猶如        看     身體      墓       已棄

bhikkhu    bhikkhu  seyyatha+pi  passati   sarira   sivathika   chaddita

             m.p.Voc.  m.s.Nom.  adv.       3s.opt.   n.s.Acc.  f.s.Loc.  pp.(n.s.Acc.)

諸比丘!另外,猶如比丘應看丟棄在墓地的屍體:

atthikasavkhalikam  samamsalohitam  nharusambandham …pe… 

骨       鏈        有   肉           腱     繫縛

atthika+savkhalika    sa+mamsa+lohita    nharu+ sambandhati

n.      f.s.Acc.         m.    n.s.Acc.   m.   pp.(s.Acc.)

()腱繫縛的骨鏈,有肉有血;…

﹝身隨觀九種墓地觀之四﹞

atthikasavkhalikam  nimamsalohitamakkhitam    nharusambandham …pe… 

骨       鏈       無   肉       塗抹               腱       繫縛

atthika+savkhalika  ni+mamsa+lohita+makkhita< makkheti   nharu+ sambandhati

n.      f.s.Acc.       m.    n.   pp.(s.Acc.)             m.   pp.(s.Acc.)

()腱繫縛的骨鏈,無肉、有血塗布;…

﹝身隨觀九種墓地觀之五﹞

atthikasavkhalikam  apagatamamsalohitam  nharusambandham …pe… 

骨       鏈        已離去    肉          腱     繫縛

atthika+savkhalika    apa-gata+mamsa+lohita    nharu+ sambandhati

n.      f.s.Acc.        pp.    m.   n.s.Acc.   m.   pp.(s.Acc.)

()腱繫縛的骨鏈,無肉無血;…

﹝身隨觀九種墓地觀之六﹞

atthikani apagatasambandhani disa  vidisa  vikkhittani,   abbena  hatthatthikam

諸骨頭   離去    繫縛    ()方  ()隅     散亂          另一處    手    骨

atthika   apagata+sambandha   disa   vidisa  vikkhitta< vikkhipati  abba    hattha+atthika

n.p.Nom.  pp.  pp.(n.p.Nom.) f.p.Nom. f.p.Nom.   pp.(n.p.Nom.)  adj.(n.s.Ins.)  m.  n.s.Acc.

沒有繫縛的骨頭,散亂在四方、四隅,手骨在另一處,

abbena padatthikam abbena gopphakatthikam abbena javghatthikam abbena urutthikam

另一處  足    骨  另一處     足踝    骨     另一處  小腿   骨    另一處   大腿  骨

abb  pada+atthika  abb   gopphaka+atthika   abba   javgha+atthika   abb   uru+atthika

adj.(n.s.Ins.) n. n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.) n.   n.s.Acc.  adj.(n.s.Ins.) f. n.s.Acc.  adj.(n.s.Ins.) m. n.s.Acc. 

足骨在另一處,足踝骨在另一處,小腿骨在另一處,大腿骨在另一處,

abbena katitthikam abbena phasukatthikam abbena pitthitthikam abbena khandhatthikam

另一處  臀    骨   另一處  肋    骨     另一處  脊椎  骨    另一處  胸     骨

abba    kati+atthika   abb phasuka+atthika    abba   pitthi+atthika   abb  khandha+atthika

adj.(n.s.Ins.) f. n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.) f. n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.) n. n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.)  m.  n.s.Acc.

髖骨在另一處,肋骨在另一處,脊椎骨在另一處,胸骨在另一處,

abbena givatthikam abbena hanukatthikam abbena dantatthikam abbena sisakataham

另一處   頸   骨    另一處    顎     骨    另一處   牙齒       另一處    顱骨

abb   giva+atthika   abb    hanuka+atthika  abba  danta+atthika   abb  sisakataha

adj.(n.s.Ins.) f. n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.)   f.  n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.) m. n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.) m. n.s.Acc.

頸骨在另一處,顎骨在另一處,牙齒在另一處,頭顱在另一處,

So imameva kayam upasamharati–‘ayampi kho kayo evamdhammo evambhavi evam-anatito’ti

他  此 如此  身    聯想、比較   此亦     身  如是   法    如是 將變成 如是  未 過去

ta  imameva kaya  upasamharati  ayampi    kaya evam+dhamma  evam+bhavi evam-an+atita

m.s.Nom.   m.s.Acc.   3s.pres.             m.s.Nom. adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)  m.s.Nom.

他這樣對這身體一起聯想:『()這身體也是這樣,未來會變成這樣。』

Iti ajjhattam  va  kaye kayanupassi viharati …pe… 

這樣 身內        在身   身    隨觀    他住 

iti  ajjhattam     kaya  kaya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住(),…

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu kaye  kayanupassi  viharati. 

如是 亦      諸比丘!     比丘    在身    身   隨觀身    他住

evam+pi      bhikkhu     bhikkhu   kaya   kaya+anupassin   viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

﹝身隨觀九種墓地觀之七﹞

 “Puna caparam, bhikkhave, bhikkhu seyyathapi passeyya sariram sivathikaya chadditam

另外       諸比丘!   比丘     猶如        看     身體      墓       已棄

bhikkhu    bhikkhu  seyyatha+pi  passati   sarira   sivathika   chaddita

             m.p.Voc.  m.s.Nom.  adv.       3s.opt.   n.s.Acc.  f.s.Loc.  pp.(n.s.Acc.)

諸比丘!另外,猶如比丘應看丟棄在墓地的屍體:

atthikani  setani      savkhavannapatibhagani…pe…

骨       白         螺    顏色  相似、像

atthika      seta         savkha+vanna+patibhaga

n.p.Nom. adj.(n.p.Nom.)  m.    m.  adj.(n.p.Nom.)

骨頭是白的,像螺的顏色,…

﹝身隨觀九種墓地觀之八﹞

atthikani  pubjakitani  terovassikani …pe…

諸骨      堆  混雜泥土  超過     一年

atthika     pubjakita    tero(=tiro)+vassika

n.p.Nom.   m.  n.p.Nom.      adj.(n.p.Nom.)

一年後,骨堆混雜泥土,…

﹝身隨觀九種墓地觀之九﹞

atthikani    putini    cunnakajatani.

諸骨         腐敗       粉末   生

atthika        puti       cunnaka+jata

n.p.Nom.  adj.(n.p.Nom.)  n.  pp.(n.s.Nom.)

骨頭腐敗,生成粉末;

So imameva kayam upasamharati–‘ayampi kho kayo evamdhammo evambhavi evam-anatito’ti

他  此 如此  身    聯想、比較   此亦     身  如是   法    如是 將變成 如是  未 過去

ta  imameva kaya  upasamharati  ayampi    kaya evam+dhamma  evam+bhavi evam-an+atita

m.s.Nom.   m.s.Acc.   3s.pres.             m.s.Nom. adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)  m.s.Nom.

他這樣對這身體一起聯想:『()這身體也是這樣,未來會變成這樣。』

Iti ajjhattam  va  kaye kayanupassi viharati, bahiddha va kaye kayanupassi viharati,

這樣 身內     或  在身    身   隨觀   他住    在身外   或 在身   身隨觀      他住

iti  ajjhattam       kaya   kaya+anupassin viharati  bahiddha     kay kaya+anupassin viharati

ind.   adv.       m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住;或在身外,在身隨觀身而住;

Ajjhattabahiddha   va  kaye kayanupassi  viharati; 

身內    身外     或   身    身   隨觀      他住

ajjhatta+bahiddha         kaya  kaya+anupassin  viharati

 adj.      adv.         m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

或在身內及身外,在身隨觀身而住。

samudayadhammanupassi va kayasmim viharati, vayadhammanupassi va kayasmim viharati, 

(起因)    法    隨觀  或    在身    他住   滅     法    隨觀        在身    他住

samudaya+dhamma+anupassin    kaya   viharati  vaya+dhamma+anupassin    kaya    viharati

m.       m.n. adj.(m.s.Nom.)  m.s.Loc. 3s.pres.   m.   m.n.  adj.(m.s.Nom.) m.s.Loc.  3s.pres.

在身隨觀集法而住;或在身隨觀滅法而住;

samudayavayadhammanupassi va kayasmim viharati.

(起因)  滅   法隨觀         或   在身      他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin    kaya      viharati

m.      m.n.  m.n.  adj.(m.s.Nom.)  m.s.Loc.   3s.pres.

或在身隨觀集法及(隨觀)滅法而住;

‘Atthi  kayo’ti va panassa  sati   paccupatthita  hoti. 

它存在  身    或  又   此   念     已在前站立     變成

atthi   kaya      pana+assa  sati     paccupatthita     hoti

3s.pres. m.s.Nom.    m.s.Gen. f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)  3s.pres.

或『身存在』的念現起。

Yavadeva banamattaya patissatimattaya anissito ca viharati, na ca kibci loke upadiyati.

直到  如此  智   已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠    他住 不 並且 任何 在世間  他取

yava+d+eva  bana+matta<mad patissati+matta  anissita    viharati      kibci  loka upadiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu kaye  kayanupassi  viharati. 

如是 亦      諸比丘!     比丘    在身    身   隨觀身    他住

evam+pi      bhikkhu     bhikkhu   kaya   kaya+anupassin   viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 Navasivathikapabbam nitthitam.

Cuddasakayanupassana nitthita.

Vedananupassana ﹝受隨觀﹞

113. “Kathabca pana, bhikkhave, bhikkhu  vedanasu  vedananupassi viharati? Idha, bhikkhave,

如何     此外   諸比丘!   比丘   在諸感受  諸感受  隨觀   他住 在此處  諸比丘!

katham+ca       bhikkhu   bhikkhu   vedana   vedana+anupassin viharati  idha  bhikkhu

adv.            m.p.Voc.  m.s.Nom.  f.p.Loc.   f.p. adj.(f.p.Acc.)  3s.pres.  adv.  m.p.Voc.

諸比丘!但是比丘如何在諸感受,隨觀諸感受而住?諸比丘!在這裡,

bhikkhu  sukham va vedanam  vedayamano‘sukham vedanam vedayami’ti pajanati;

比丘     快樂  連詞  感受     (正在)被體驗     快樂     感受     我感受     他知

bhikkhu    sukha     vedana vedayamana<vediyati<vidsukha vedana  vedayati   pajanati

m.s.Nom.   n.s.Acc.     f.s.Acc.    ppr.(m.s.Nom.)   n.s.Acc.  f.s.Acc.  1s.pres.     3s.pres.

比丘體驗樂受時,他詳知︰『我感受樂受』;

dukkham va vedanam vedayamano  ‘dukkham vedanam vedayami’ti pajanati;

苦    連詞   感受     (正在)被體驗      苦      感受      我感受      他詳知

dukkha    vedana vedayamana<vediyati   dukkha    vedana    vedayati     pajanati

m.s.Acc.   f.s.Acc. ppr.pass.caus.(m.s.Nom.) m.s.Acc.   f.s.Acc.    1s.pres.     3s.pres.

體驗苦受時,他詳知︰『我感受苦受』;

adukkhamasukham va vedanam vedayamano‘adukkhamasukham vedanam vedayami’ti pajanati;

不 苦      不 樂 連詞 感受  (正在)被體驗  不  苦    不  樂   感受   我感受     他知

a-dukkha+m+a-sukha  vedana vediyati(pass.caus.) a-dukkha+m+a-sukha  vedana vedayati   pajanati

  m.n.     n.s.Acc.  f.s.Acc. ppr.(m.s.Nom.)    m.n.     n.s.Acc.   f.s.Acc.  1s.pres.    3s.pres.

體驗不苦不樂受時,他詳知︰『我感受不苦不樂受』。

samisam va sukham vedanam vedayamano ‘samisam sukham vedanam vedayami’ti pajanati;

有污染 連詞 快樂  感受  (正在)被體驗   有  污染的 快樂     感受     我感受     他詳知

samisa     sukha  vedanvediyati(pass.caus.) sa + amisa sukha   vedana   vedayami   pajanati

 adj.    n.s.Acc.  f.s.Acc. ppr.(m.s.Nom.) adj.(n.s.Nom.) n.s.Acc.  f.s.Acc.   1s.pres.     3s.pres.

體驗有污染的樂受時,他詳知︰『我感受有污染的樂受』;

niramisam va sukham vedanam vedayamano ‘niramisam sukham vedanam vedayami’ti pajanati;

無 污染 連詞 快樂   感受  (正在)被體驗  無  污染的 快樂     感受    我感受   他詳知

ni(r)+amisa  sukha  vedanvediyati(pass.caus.) ni(r)+amisa sukha  vedana  vedayami  pajanati

adj.(f.s.Acc.) n.s.Acc. f.s.Acc. ppr.(m.s.Nom.) adj.(n.s.Nom.) n.s.Acc. f.s.Acc.  1s.pres.   3s.pres.

體驗無污染的樂受時,他詳知︰『我感受無污染的樂受』;

samisam va dukkham vedanam vedayamano ‘samisam dukkham vedanam vedayami’ti pajanati;

無 污染     苦     感受  (正在)被體驗  無 污染的   苦     感受    我感受   他詳知

sa+amisa  dukkha   vedanvediyati(pass.caus.) sa+amisa  dukkha  vedana  vedayami  pajanati

adj.(f.s.Acc.) m.s.Acc. f.s.Acc. ppr.(m.s.Nom.) adj.(n.s.Nom.) m.s.Acc. f.s.Acc.  1s.pres.   3s.pres.

體驗有污染的苦受時,他詳知︰『我感受有污染的苦受。』

niramisam va dukkham vedanam vedayamano ‘niramisam dukkham vedanam vedayami’ti pajanati; 

無 污染     苦     感受   (正在)被體驗   無  污染的    苦      感受    我感受   他詳知

ni(r)+amisa  dukkha  vedanvediyati(pass.caus.) ni(r)+amisa  dukkha  vedana  vedayami  pajanati

adj.(f.s.Acc.) m.s.Acc. f.s.Acc. ppr.(m.s.Nom.) adj.(n.s.Nom.)   m.s.Acc. f.s.Acc.  1s.pres.   3s.pres.

體驗無污染的苦受時,他詳知︰『我感受無污染的苦受』,

samisam va adukkhamasukham  vedanam vedayamano 

有 污染的   不  苦     不 樂     感受    (正在)被體驗

sa+amisa    a-dukkha+m+a-sukha   vedan  vediyati(pass.caus.)

adj.(n.s.Nom.)  m.n.      n.s.Acc.   f.s.Acc.   ppr.(m.s.Nom.)

體驗有污染的不苦不樂受時, 

‘samisam  adukkhamasukham  vedanam vedayami’ti  pajanati;

有 污染的   不  苦     不 樂      感受    我感受       他詳知

sa+amisa    a-dukkha+m+a-sukha    vedana   vedayami     pajanati

adj.(n.s.Nom.)   m.n.    n.s.Acc.    f.s.Acc.   1s.pres.       3s.pres.

他詳知︰『我感受有污染的不苦不樂受。』

niramisam va adukkhamasukham vedanam  vedayamano 

無 污染     不  苦     不 樂     感受    (正在)被體驗

ni(r)+amisa  a-dukkha+m+a-sukha    vedan vediyati(pass.caus.)

adj.(f.s.Acc.)  m.n.       n.s.Acc.   f.s.Acc.   ppr.(m.s.Nom.) 

體驗無污染的不苦不樂受時,

‘niramisam adukkhamasukham  vedanam vedayami’ti pajanati;

無  污染的   不  苦     不 樂    感受    我感受       他詳知

ni(r)+amisa   a-dukkha+m+a-sukha  vedana   vedayami     pajanati

adj.(n.s.Nom.)  m.n.      n.s.Acc.  f.s.Acc.   1s.pres.       3s.pres.

他詳知︰『我感受無污染的不苦不樂受。』

iti ajjhattam va vedanasu vedananupassi viharati, bahiddha va vedanasu vedananupassi viharati,

這樣 身內 或 在諸感受 諸感受  隨觀   他住   在外部  或 在諸感受 諸感受  隨觀     他住

iti  ajjhattam   vedana   vedana+anupassin viharati bahiddha    vedana   vedana+anupassin  viharati

ind.   adv.    f.s.Loc.   f. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.   adv.     f.p.Loc.   f.p. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內諸感受隨觀諸感受而住;或在身外,在諸感受隨觀諸感受而住;

ajjhattabahiddha  va  vedanasu vedananupassi viharati; 

內      外     或   在諸感受 諸感受  隨觀      他住

ajjhatta+bahiddha        vedana   vedana+anupassin  viharati

adj.       adv.        f.s.Loc.   f.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

在身內及身外,在諸感受隨觀諸感受而住。

samudayadhammanupassi va vedanasu viharati, 

集      法      隨觀   或 在諸感受   他住

samudaya+ dhamma+anupassin    vedana    viharati

m.      m.n. adj.(m.s.Nom.)    f.p.Loc.   3s.pres.

在諸感受隨觀集法而住;

vayadhammanupassi va vedanasu viharati, samudayavayadhammanupassi va vedanasu viharati.

滅    法    隨觀  或 在諸感受   他住     集     滅    法    隨觀 或  在諸感受  他住

vaya+dhamma+anupassin  vedana   viharati  samudaya+vaya+dhamma+anupassin  vedana   viharati

m.n.  m.n.  adj.(m.s.Nom.) f.p.Loc.  3s.pres.   m.     m.n. m.n. adj.(m.s.Nom.)  f.p.Loc.  3s.pres.

在諸感受隨觀滅法而住;在諸感受隨觀集法及滅法而住,

 ‘Atthi  vedana’ti va panassa  sati   paccupatthita  hoti. 

它存在  感受    或  又   此   念     已在前站立     變成

atthi   vedana    pana+assa    sati     paccupatthita     hoti

3s.pres. f.s.Nom.     m.s.Gen.  f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)  3s.pres.

『感受存在』的念現起。

Yavadeva banamattaya patissatimattaya anissito ca viharati, na ca kibci loke upadiyati.

直到  如此  智   已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠   他住  不 並且 任何 在世間  他取

yava+d+eva  bana+matta<mad patissati+matta  anissita    viharati      kibci  loka upadiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu vedanasu vedananupassi  viharati. 

如是 亦      諸比丘!     比丘   在諸感受  諸感受   隨觀     他住

evam+pi      bhikkhu     bhikkhu   vedana   vedana+anupassin   viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom.  f.p.Loc.   f.p.  adj.(f.p.Acc.)   3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在諸感受隨觀諸感受而住。

 Vedananupassana nitthita.

 Cittanupassana ﹝心隨觀﹞

114. “Kathabca  pana, bhikkhave,  bhikkhu  citte  cittanupassi  viharati? 

如何?        然而  諸比丘!      比丘     在心   心   隨觀     他住

katham+ca             bhikkhu     bhikkhu   citta  citta+anupassin   viharati

   adv.                 m.p.Voc.    m.s.Nom.  n.s.Loc. n. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

然而,諸比丘!比丘如何在心隨觀心而住?

Idha, bhikkhave, bhikkhu  saragam  va  cittam  ‘saragam cittan’ti  pajanati,

在這裡  諸比丘!  比丘     有 染   連詞    心      有 染     心      他詳知

Idha   bhikkhu   bhikkhu   sa+raga          citta     sa+raga    citta     pajanati

adv.   m.p.Voc.  m.s.Nom.  m.s.Nom.      n.s.Nom.   m.s.Nom.  n.s.Nom.  3s.pres.

諸比丘!在這裡,比丘心有染,他詳知︰『心有染』;

vitaragam va cittam ‘vitaragam cittan’ti pajanati; sadosam va cittam ‘sadosam cittan’ti pajanati,

已離+染 連詞 心   已離  染   心   他詳知  有 瞋  連詞 心    有  瞋   心     他詳知

vita+raga     citta  vita+raga  citta  pajanati sa+dosa     citta    sa+dosa  citta    pajanati

pp. m.s.Nom. n.s.Nom. pp. m.s.Nom.  n.s.Nom. 3s.pres. m.s.Nom. n.s.Nom. m.s.Nom.  n.s.Nom. 3s.pres.

心離染,他詳知︰『心離染』;心有瞋,他詳知︰『心有瞋』;

vitadosam va cittam ‘vitadosam cittan’ti pajanati; samoham va cittam ‘samoham cittan’ti pajanati,

已離 瞋 連詞 心     已離 瞋   心    他詳知   有 癡 連詞 心   有 癡     心   他詳知

vita+dosa    citta   vita+dosa  citta   pajanati  sa+moha    citta   sa+moha  citta  pajanati

pp. m.s.Nom. n.s.Nom. pp. m.s.Nom. n.s.Nom. 3s.pres. m.s.Nom. n.s.Nom. m.s.Nom.  n.s.Nom. 3s.pres.

心離瞋,他詳知︰『心離瞋』;心有癡,他詳知︰『心有癡』;

vitamoham va cittam ‘vitamoham cittan’ti pajanati;

已離  癡  連詞 心    已離   癡    心     他詳知

vita+moha    citta     vita+moha   citta     pajanati

pp. m.s.Nom. n.s.Nom. pp. m.s.Nom.  n.s.Nom.  3s.pres.

心離癡,他詳知︰『心離癡』;

samkhittam va cittam ‘samkhittam cittan’ti  pajanati,

昏昧             心      昏昧      心       他詳知

samkhitta        citta    samkhitta   citta      pajanati

pp.(n.s.Nom.)   n.s.Nom.  pp.(n.s.Nom.) n.s.Nom.  3s.pres.

心昏昧,他詳知︰『心昏昧』; 

vikkhittam   va  cittam ‘vikkhittam cittan’ti pajanati;

已散亂             心       散亂       心     他詳知

vi+k+khitta< khipati  citta     vikkhitta    citta     pajanati

pp.(n.s.Nom.)     n.s.Nom.  pp.(n.s.Nom.) n.s.Nom.  3s.pres.

心散亂,他詳知︰『心散亂』;

mahaggatam   va  cittam ‘mahaggatam cittan’ti pajanati, 

廣大、大至           心        廣大      心       他詳知

maha+g+gata已到   citta     mahaggata   citta     pajanati

pp.(n.s.Nom.)        n.s.Nom.  pp.(n.s.Nom.) n.s.Nom.  3s.pres.

廣大心,他詳知︰『廣大心』;

amahaggatam   va  cittam  ‘amahaggatam cittan’ti pajanati; 

無 廣大、大至        心      無   廣大       心      他詳知

a+mahaggata         citta     a + mahaggata     citta    pajanati

pp.(n.s.Nom.)       n.s.Nom.    pp.(n.s.Nom.)  n.s.Nom.   3s.pres.

無廣大心,他詳知︰『無廣大心』; 

sa-uttaram   va  cittam  ‘sa-uttaram  cittan’ti  pajanati, 

有  更上           心       有  更上      心      他詳知

sa-uttara           citta      sa-uttara      citta     pajanati

adj.(n.s.Nom.)    n.s.Nom.  adj.(n.s.Nom.)   n.s.Nom.  3s.pres.

有上心,他詳知︰『有上心』; 

anuttaram  va  cittam  ‘anuttaram  cittan’ti  pajanati;

無  更上         心      無  更上      心      他詳知

an-uttara         citta      an-uttara     citta    pajanati

adj.(n.s.Nom.)   n.s.Nom.  adj.(n.s.Nom.) n.s.Nom.  3s.pres.

無上心,他詳知︰『無上心』;

samahitam   va  cittam  ‘samahitam cittan’ti  pajanati,

已安置             心      已安置      心       他詳知

samahita< dha放置  citta     samahita    citta      pajanati

pp.(n.s.Nom.)     n.s.Nom.  pp.(n.s.Nom.) n.s.Nom.   3s.pres.

心定,他詳知︰『心定』; 

asamahitam  va  cittam ‘asamahitam cittan’ti pajanati; 

未   安置         心     未  安置      心     他詳知

a+samahita        citta    a+samahita    citta    pajanati

pp.(n.s.Nom.)     n.s.Nom.  pp.(n.s.Nom.) n.s.Nom.  3s.pres.

心未定,他詳知︰『心未定』;

vimuttam      va    cittam ‘vimuttam  cittan’ti  pajanati,

已解脫                   心     解脫        心       他詳知

vimutta<vimuccati<muc釋放 citta   vimutta     citta     pajanati

pp.(n.s.Nom.)          n.s.Nom.  pp.(n.s.Nom.) n.s.Nom.  3s.pres.

心解脫,他詳知︰『心解脫』;

avimuttam  va  cittam ‘avimuttam  cittan’ti  pajanati.

未解脫           心      未  解脫     心      他詳知

a+vimutta        citta    a+vimutta      citta     pajanati

pp.(n.s.Nom.)   n.s.Nom.  pp.(n.s.Nom.)  n.s.Nom.  3s.pres.

心未解脫,他詳知︰『心未解脫』。

Iti ajjhattam va citte cittanupassi viharati, bahiddha va citte cittanupassi viharati,

這樣  身內      在心  心   隨觀   他住    在身外   或 在心  心   隨觀    他住

iti  ajjhattam     citta citta+anupassin viharati   bahiddha    citt citta+anupassin viharati

ind.   adv.    n.s.Loc. n. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.  adv.     n.s.Loc. n. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀心而住;在身外,在心隨觀心而住;

ajjhattabahiddha  va citte  cittanupassi  viharati;

身內     身外        在心    心    隨觀    他住

ajjhatta+bahiddha      citta    citta+anupassin  viharati

adj.       adv.      n.s.Loc.  n. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

在身內及身外,在心隨觀心而住。

samudayadhammanupassi    va   cittasmim   viharati, 

集          法      隨觀           在心        他住

samudaya+dhamma+anupassin           citta        viharati

m.       m.n. adj.(m.s.Nom.)          n.s.Loc.     3s.pres.

在心隨觀集法而住;

vayadhammanupassi  va cittasmim viharati,

滅     法      隨觀   或   在心      他住

vaya+dhamma+anupassin     citta      viharati

m.   m.n. adj.(m.s.Nom.)    n.s.Loc.   3s.pres.

在心隨觀滅法而住;

samudayavayadhammanupassi va  cittasmim viharati.

集      滅     法     隨觀  或   在心      他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin     citta      viharati

m.       m.n.  m.n.  adj.(m.s.Nom.)  n.s.Loc.   3s.pres.

在心隨觀集法及滅法而住,

 ‘Atthi  cittan’ti va panassa    sati   paccupatthita  hoti. 

它存在   心     或  又   此     念     已在前站立     變成

atthi     citta      pana + assa     sati     paccupatthita     hoti

3s.pres. n.s.Nom.       m.s.Gen.  f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)  3s.pres.

『心存在』的念現起。

Yavadeva banamattaya patissatimattaya anissito ca viharati, na ca kibci loke upadiyati.

直到  如此  智   已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠    他住 不 並且 任何 在世間  他取

yava+d+eva  bana+matta<mad patissati+matta  anissita    viharati      kibci  loka upadiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu  citte  cittanupassi   viharati. 

如是  亦      諸比丘!     比丘    在心    心   隨觀      他住

evam+pi      bhikkhu     bhikkhu   citte   citta+anupassin   viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在心隨觀心而住。

Cittanupassana nitthita

 Dhammanupassana nivaranapabbam﹝法隨觀﹝五﹞蓋﹞

115. “Kathabca, bhikkhave, bhikkhu dhammesu  dhammanupassi viharati?

如何  然而   諸比丘!    比丘   在諸法    ()法    隨觀      他住

katham+ca      bhikkhu   bhikkhu   dhamma   dhamma+anupassin   viharati

  adv.           m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.p.Loc.   n.p.  adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

然而,諸比丘!比丘如何在諸法隨觀諸法而住?

Idha, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammanupassi viharati pabcasu nivaranesu.

在此處  諸比丘! 比丘   在諸法(=五蓋諸法     隨觀   他住   ()諸五  ()諸蓋

Idha   bhikkhu   bhikkhu  dhamm   dhamma+anupassin  viharati  pabca   nivarana

adv.   m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.p.Loc.   n.p.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.) n.p.Loc.

諸比丘!在這裡,比丘在五蓋諸法,隨觀(五蓋)諸法而住

Kathabca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammanupassi viharati pabcasu nivaranesu? 

如何但是     諸比丘!  比丘  在諸法(=五蓋諸法   隨觀     他住   ()諸五  ()諸蓋

katham+ca pana  bhikkh bhikkhu   dhamma   dhamma+anupassin  viharati  pabcasu  nivarana

adv.          m.p.Voc.   m.s.Nom.  n.p.Loc.   n.p.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.) n.p.Loc.

諸比丘!但是,比丘如何在五蓋諸法,隨觀諸法而住?

“Idha  bhikkhave, bhikkhu  santam  va  ajjhattam kamacchandam

在這裡  諸比丘!   比丘     存在         在身內      欲  意欲

idha    bhikkhu   bhikkhu  santa< atthi       ajjhattam   kama+c+chanda

adv.    m.p.Voc.  m.s.Nom. ppr.(m.s.Acc.)     adv.      m.n.   m.s.Acc.

諸比丘!在這裡,比丘在身內有慾的意欲,

‘atthi    me  ajjhattam kamacchando’ti pajanati,

存在    我的  在身內     慾     意欲    他詳知

atthi    amha  ajjhatta   kama+c+chanda   pajanati

1s.pres. s.Gen.   adv.     m.n.  m.s.Nom.  3s.pres.

他詳知︰『在我的身內有慾的意欲』; 

asantam va ajjhattam kamacchandam ‘natthi me ajjhattam kamacchando’ti pajanati;

不 存在   在身內     慾     意欲   不 存在 我的   身內    慾     意欲    他詳知

a+santam  ajjhatta kama+c+chanda  na+atthi  amha ajjhattam  kama+c+chanda  pajanati

ppr.(m.s.Acc.) adv.   m.n.  m.s.Acc.   3s.pres.  s.Gen.  adv.    m.n.  m.s.Nom.  3s.pres.

在身內無慾的意欲,他詳知︰『在我的身內無慾的意欲』;

yatha ca  anuppannassa  kamacchandassa  uppado hoti  tabca  pajanati,

如同      未  被生       慾     意欲      被生彼   有    它      他詳知

yatha      an+uppanna    kama+c+chanda    uppada   hoti   tam+ca   pajanati

adv.      pp.(m.s.Gen.)    m.n.  m.s.Nom.    m.s.Nom. 3s.pres. m.s..Acc.  3s.pres.

像對未被生的慾的意欲出生了,他詳知它; 

yatha ca uppannassa kamacchandassa  pahanam        hoti  tabca  pajanati,

如同      被生      慾     意欲     徹底捨斷             有    它     他詳知

yatha    uppajjati    kama+c+chanda  pahana<(pa徹底+ha放棄hoti  tam+ca  pajanati

adv.  pp.(m.s.Gen.)   m.n.   n.s.Gen.      n.s.Nom.         3s.pres. m.s..Acc.  3s.pres.

及像對被生的慾的意欲,徹底捨斷,他詳知它;

yatha ca  pahinassa  kamacchandassa  ayatim  anuppado  hoti tabca pajanati. 

如同      被捨棄       慾     意欲      在未來   無  被生     有  它     他詳知

yatha    pahiyati(pass.) kama+c+chanda              a + uppada    hoti  tam+ca  pajanati

adv.     pp.(n.s.Gen.)   m.n.   n.s.Gen.      adv.      n.s.Nom.   3s.pres. m.s..Acc. 3s.pres.

及像對被徹底捨斷的欲的意欲,在未來不出生,他詳知它。

“Santam va ajjhattam byapadam ‘atthi  me  ajjhattam byapado’ti pajanati,

存在      在身內      瞋﹑拂逆  存在  我的   身內      瞋       他詳知

santam   ajjhatta   byapada    atthi  amha  ajjhattam  byapada    pajanati

ppr.(m.s.Acc.) adv.    m.s.Acc.   3s.pres.  s.Gen.  adv.    m.s.Nom.   3s.pres.

在身內有瞋,他詳知︰『我的身內有瞋』;

asantam va ajjhattam byapadam ‘natthi  me  ajjhattam byapado’ti pajanati;

不 存在   在身內      瞋      不 存在  我的  在身內    瞋        他詳知

a+santam  ajjhatta byapada   na+atthi  amha   ajjhattam  byapada    pajanati

ppr.(m.s.Acc.) adv.    m.s.Acc.   3s.pres.  s.Gen.   adv.    m.s.Nom.    3s.pres.

或在身內有無瞋,他詳知︰『我的身內無瞋』;

yatha ca anuppannassa byapadassa uppado hoti tabca pajanati,

如同      未  被生     瞋﹑拂逆  被生彼   有    它      他詳知

yatha     an+uppanna  byapada    uppad hoti   tam+ca   pajanati

adv.     pp.(m.s.Gen.)  m.s.Gen.  m.s.Nom. 3s.pres. m.s..Acc.  3s.pres.

像對未被生的瞋出生了,他詳知它;

yatha ca  uppannassa  byapadassa  pahanam  hoti  tabca  pajanati,

如同        被生      瞋﹑拂逆     徹底捨斷    有    它      他詳知

yatha     uppajjati(caus.)  byapada      pahana      hoti  tam+ca   pajanati

adv.     pp.(m.s.Gen.)   m.s.Gen.      n.s.Nom.  3s.pres. m.s..Acc.  3s.pres.

及像對被生的瞋,徹底捨斷,他詳知它;

yatha ca pahinassa  byapadassa ayatim anuppado  hoti  tabca  pajanati. 

如同      被捨棄       瞋      在未來   無  被生   有   它       他詳知

yatha    pahiyati(pass.)  byapada           a + uppada   hoti  tam+ca  pajanati

adv.     pp.(n.s.Gen.)   m.s.Gen.  adv.      n.s.Nom.  3s.pres. m.s..Acc. 3s.pres.

及像對被徹底捨斷的瞋,在未來不出生,他詳知它。

“Santam va ajjhattam thinamiddham ‘atthi me ajjhattam thinamiddhan’ti pajanati, 

存在      在身內    昏沈  麻木   存在  我的   身內    昏沈  麻木     他詳知

santam   ajjhatta  thina+middha  atthi  amha  ajjhattam  thina+middha    pajanati

ppr.(m.s.Acc.) adv.   n.    n.s.Acc.  3s.pres. s.Gen.  adv.     n.  n.s.Nom.   3s.pres.

或在身內有昏沈及麻木,他詳知︰『我的內心有昏沈及麻木』;

asantam va ajjhattam thinamiddham ‘natthi me ajjhattam thinamiddhan’ti pajanati,

不 存在   在身內    昏沈  麻木   不 存在 我的   身內    昏沈  麻木    他詳知

a+santam  ajjhatta thina+middha  na+atthi  amha ajjhattam  thina+middha  pajanati

ppr.(m.s.Acc.) adv.    n.   n.s.Acc.   3s.pres.  s.Gen.  adv.    n.  n.s.Nom.  3s.pres.

或在身內無昏沈及麻木,他詳知︰『我的內心無昏沈及麻木』;

yatha ca anuppannassa thinamiddhassa uppado hoti  tabca  pajanati,

如同       未  被生    昏沈  麻木    被生彼  有    它      他詳知

yatha      an+uppanna  thina+middha   uppad hoti  tam+ca   pajanati

adv.      pp.(m.s.Gen.)  n.   n.s.Gen.  m.s.Nom. 3s.pres. m.s..Acc. 3s.pres.

及像對未被生的昏沈及麻木出生了,他詳知它;

yatha ca uppannassa  thinamiddhassa pahanam  hoti  tabca pajanati, 

如同      被生       昏沈  麻木     徹底捨斷    有    它     他詳知

yatha    uppajjati    thina+middha      pahana    hoti  tam+ca  pajanati

adv.  pp.(m.s.Gen.)   n.   n.s.Gen.      n.s.Nom. 3s.pres. m.s..Acc.  3s.pres.

及像對已被生的昏沈及麻木,徹底捨斷,他詳知它;

yatha ca pahinassa thinamiddhassa ayatim anuppado hoti tabca pajanati. 

如同      被捨棄     昏沈  麻木   在未來   無  被生     有  它     他詳知

yatha    pahiyati(pass.) thina+middha         a + uppada    hoti  tam+ca  pajanati

adv.     pp.(n.s.Gen.)  .n.   n.s.Gen.  adv.     n.s.Nom.   3s.pres. m.s..Acc. 3s.pres.

及像徹底捨斷的昏沈及麻木,在未來不出生,他詳知它。

“Santam va ajjhattam uddhaccakukkuccam ‘atthi me ajjhattam uddhaccakukkuccan’ti pajanati,

               (uddhacca抬高+kukkuccam惡作)(n.s.Acc.)

存在   在身內      瞋﹑拂逆   存在  我的   身內      瞋       他詳知

santam   ajjhatta   byapada    atthi  amha  ajjhattam  byapada    pajanati

ppr.(m.s.Acc.) adv.    m.s.Acc.   3s.pres.  s.Gen.  adv.    m.s.Nom.   3s.pres.

或在身內有掉舉與後悔,他詳知︰『我的內心有掉舉與後悔』;

asantam va ajjhattam uddhaccakukkuccam ‘natthi me ajjhattam uddhaccakukkuccan’ti pajanati;

不 存在    在身內   掉舉    後悔      不 存在 我的   身內    掉舉    後悔    他詳知

a+santam  ajjhattauddhacca+kukkucca   na+atthi  amha ajjhattam uddhacca+kukkucca  pajanati

ppr.(m.s.Acc.) adv.   n.  n.s.Acc.     3s.pres.  s.Gen.  adv.    m.n.  m.s.Nom.  3s.pres.

或像在身內無掉舉與後悔,他詳知︰『我的內心無掉舉與後悔』;

yatha ca anuppannassa uddhaccakukkuccassa uppado hoti tabca pajanati,

如同       未  被生  掉舉      後悔        被生彼  有    它      他詳知

yatha    an+uppanna  uddhacca+kukkucca     uppad hoti  tam+ca   pajanati

adv.     pp.(m.s.Gen.)  n.      n.s.Gen.     m.s.Nom. 3s.pres. m.s..Acc. 3s.pres.

及像對未被生的掉舉與後悔出生了,他詳知它;

yatha ca uppannassa uddhaccakukkuccassa pahanam hoti tabca pajanati, 

如同      被生     掉舉      後悔       徹底捨斷    有    它     他詳知

yatha    uppajjati   uddhacca+kukkucca     pahana    hoti  tam+ca  pajanati

adv.  pp.(m.s.Gen.)   n.       n.s.Gen.     n.s.Nom.  3s.pres. m.s..Acc.  3s.pres.

及像對被生的掉舉與後悔,徹底捨斷,他詳知它;

yatha ca pahinassa uddhaccakukkuccassa ayatim anuppado hoti tabca pajanati.

如同      被捨棄      掉舉      後悔   在未來   無  被生     有  它     他詳知

yatha    pahiyati(pass.) uddhacca+kukkucca          a + uppada    hoti  tam+ca  pajanati

adv.     pp.(n.s.Gen.)   n.      n.s.Gen.   adv.      n.s.Nom.   3s.pres. m.s..Acc. 3s.pres.

及像徹底捨斷的掉舉與後悔,在未來不出生,他詳知它。

“Santam va ajjhattam  vicikiccham  ‘atthi me ajjhattam vicikiccha’ti pajanati, 

存在   在身內          疑           存在  我的   身內      疑       他詳知

santam   ajjhatta  vicikiccha<vi+kit   atthi  amha  ajjhattam vicikiccha   pajanati

ppr.(m.s.Acc.) adv.    f.s.Acc.          3s.pres.  s.Gen.  adv.    f.s.Nom.   3s.pres.

在身內有疑,他詳知︰『我的內心有疑』;

asantam va ajjhattam vicikiccham ‘natthi  me  ajjhattam vicikiccha’ti pajanati; 

不 存在   在身內      疑       不 存在  我的   身內       疑        他詳知

a+santam  ajjhatta vicikiccha   na+atthi  amha  ajjhattam  vicikiccha    pajanati

ppr.(m.s.Acc.) adv.    f.s.Acc.     3s.pres.  s.Gen.    adv.    f.s.Nom.     3s.pres.

或像在身內無疑,他詳知︰『我的內心無疑』;

yatha ca anuppannaya vicikicchaya uppado hoti tabca pajanati,

如同       未  被生       疑      被生彼  有    它      他詳知

yatha      an+uppanna  vicikiccha   uppad hoti  tam+ca   pajanati

adv.      pp.(m.s.Gen.)   f.s.Gen.  m.s.Nom. 3s.pres. m.s..Acc. 3s.pres.

或像對未被生的疑出生了,他詳知它;

yatha ca uppannaya vicikicchaya pahanam hoti  tabca  pajanati,

如同      被生       疑         徹底捨斷  有    它     他詳知

yatha    uppajjati   vicikiccha     pahana    hoti  tam+ca  pajanati

adv.  pp.(m.s.Gen.)   f.s.Gen.     n.s.Nom.  3s.pres. m.s..Acc.  3s.pres.

及像對被生的疑,徹底捨斷,他詳知它;

yatha ca  pahinaya  vicikicchaya ayatim anuppado hoti tabca pajanati.

如同      被捨棄       疑        在未來   無  被生  有  它     他詳知

yatha    pahiyati(pass.) vicikiccha            a + uppada  hoti tam+ca  pajanati

adv.     pp.(n.s.Gen.)  f.s.Gen.      adv.      n.s.Nom.  3s.pres. m.s..Acc. 3s.pres.

及像徹底捨斷的疑,在未來不出生,他詳知它。

“Iti ajjhattam  va  dhammesu dhammanupassi viharati,

這樣  身內     或     在諸法    ()法   隨觀      他住

iti  ajjhattam         dhamma   dhamma+anupassin  viharati 

ind.   adv.          n.p.Loc.    n.p.  adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

這樣在身內,在諸(五蓋)法,隨觀諸法而住;

bahiddha va dhammesu dhammanupassi viharati,

身外   或  在諸法    ()法  隨觀      他住

bahiddha    dhamm dhamma+anupassin  viharati

adv.        n.p.Loc.  n.p.  adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

這樣在身外,在諸(五蓋)法,隨觀諸法而住;

ajjhattabahiddha  va   dhammesu dhammanupassi  viharati;

身內     外   或    在諸法    ()法     隨觀     他住

ajjhatta+bahiddha        dhamma    dhamma+anupassin  viharati

adj.       adv.         n.p.Loc.    n.p.  adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

在身內及身外,在諸(五蓋)法,隨觀諸法而住。

samudayadhammanupassi  va  dhammesu  viharati, 

集        ()法     隨觀   或    在諸法     他住

samudaya+dhamma+anupassin        dhamma    viharati

m.       n.p.  adj.(m.s.Nom.)       n.p.Loc.    3s.pres.

在諸(五蓋)法,隨觀諸集法而住;

vayadhammanupassi  va  dhammesu  viharati

滅    ()法    隨觀       或在諸法      他住

vaya+dhamma+anupassin      dhamma     viharati

m.   n.p. adj.(m.s.Nom.)      n.p.Loc.      3s.pres.

或在諸(五蓋滅)法,隨觀諸滅法而住;

samudayavayadhammanupassi va dhammesu viharati.

集        滅     法     隨觀  或  在諸法     他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin   dhamma    viharati

m.       m.n.  m.n.  adj.(m.s.Nom.)  n.p.Loc.   3s.pres.

或在(五蓋集及滅)諸法,隨觀集法及滅法而住,

 ‘Atthi  dhamma’ti va panassa    sati   paccupatthita  hoti. 

它存在   法       或  又   此     念     已在前站立     變成

atthi   dhamm     pana + assa     sati     paccupatthita     hoti

3s.pres. n.s.Nom.        m.s.Gen.  f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)  3s.pres.

或『法存在』的念現起。

Yavadeva banamattaya patissatimattaya anissito ca viharati, na ca kibci loke upadiyati.

直到  如此  智   已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠    他住 不 並且 任何 在世間  他取

yava+d+eva  bana+matta<mad patissati+matta  anissita    viharati      kibci  loka upadiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammanupassi viharati pabcasu nivaranesu.

如是 亦      諸比丘!    比丘     諸法     諸法      隨觀    他住   ()五   ()

evam+pi      bhikkhu    bhikkhu   dhamma   dhamma+anupassin  viharati  pabca   nivarana

adv.         m.p.Voc.   m.s.Nom.   n.p.Loc.   m.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. n.p.Loc.  n.p.Loc.

諸比丘!就這樣比丘在五蓋,隨觀諸法而住。

Nivaranapabbam nitthitam.

Dhammanupassana khandhapabbam ﹝法隨觀﹝五﹞蘊﹞

116. “Puna caparam, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammanupassi viharati pabcasu upadanakkhandhesu.

另外      諸比丘! 比丘     在諸法   諸法    隨觀  他住   ()五  ()諸取蘊

bhikkhu   bhikkhu  dhammdhamma+anupassin viharati  pabca upadana+k+khandha

               m.p.Voc. m.s.Nom.  n.p.Loc.  n.p. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. m.p.Loc. m.   m.p.Loc.

諸比丘!另外,比丘在五取蘊,隨觀(五取蘊)諸法而住

Kathabca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammanupassi viharati pabcasu upadanakkhandhesu?

如何?  但是  諸比丘! 比丘    在諸法     諸法   隨觀   他住   ()諸五  ()諸取蘊

Katham+ca  bhikkhu   bhikkhu  dhamm dhamma+anupassin  viharati  pabca  upadana+k+khandha

adv.       m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.p.Loc.  n.p. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.  m.p.Loc.  m.    m.p.Loc.

諸比丘!但是,比丘如何在五取蘊,隨觀諸法而住?

Idha, bhikkhave, bhikkhu– ‘iti rupam, iti rupassa samudayo, iti rupassa atthavgamo;

在這裡  諸比丘!  比丘  這樣 肉體 這樣  肉體的  生出    這樣 肉體的   滅絕

idha    bhikkh bhikkhu   iti   rupa  iti  rupa   samudaya   iti   rupa   atthavgama

ind.   m.p.Voc.  m.s.Nom. ind. n.s.Nom. ind. n.s.Gen. m.s.Nom.   ind. n.s.Gen.  m.s.Nom.

諸比丘!在這裡,比丘:『這樣是肉體,這樣是肉體的生出,這樣是肉體的滅絕;

iti  vedana,  iti vedanaya samudayo, iti vedanaya atthavgamo;

這樣 感受   這樣  感受的    生出    這樣  感受的    滅絕

iti   vedana   iti  vedana   samudaya   iti   vedana  atthavgama

ind. f.s.Nom.  ind.  f.s.Gen.  m.s.Nom.   ind.  n.s.Gen.  m.s.Nom.

這樣是感受,這樣是感受的生出,這樣是感受的滅絕;

iti  sabba,  iti sabbaya samudayo, iti sabbaya atthavgamo;

這樣  想    這樣  想的     生出    這樣  想的   滅絕

iti   sabba   iti   sabba   samudaya   iti   sabba  atthavgama

ind. f.s.Nom.  ind. f.s.Gen.  m.s.Nom.  ind.  f.s.Gen.  m.s.Nom.

這樣是想,這樣是想的生出,這樣是想的滅絕;

iti  savkhara,  iti savkharanam samudayo, iti savkharanam atthavgamo;

這樣   諸行   這樣  諸行的       生出     這樣  諸行的       滅絕

iti   savkhara   iti   savkhara     samudaya   iti   savkhara   atthavgama

ind.  m.p.Nom.  ind.  m.p.Gen.   m.s.Nom.    ind.  m.s.Gen.    m.s.Nom.

這樣是諸行,這樣是諸行的生出,這樣是諸行的滅絕;

iti  vibbanam iti vibbanassa samudayo, iti vibbanassa atthavgamo’ti;

這樣   識      這樣   識的      生出    這樣   識的      滅絕

iti   vibbana      iti  vibbana   samudaya   iti  vibban  atthavgama

ind.  n.s.Nom.   ind.  n.s.Gen.   m.s.Nom.   ind.  n.s.Gen.  m.s.Nom.

這樣是識,這樣是識的生出,這樣是識的滅絕』。

“Iti ajjhattam  va  dhammesu dhammanupassi viharati,

這樣   身內     或     在諸法    ()法   隨觀      他住

iti  ajjhattam          dhamma   dhamma+anupassin  viharati 

ind.   adv.            n.p.Loc.     n.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內,在(五取蘊)諸法,隨觀諸法而住;

bahiddha va dhammesu dhammanupassi viharati,

在外部   或  在諸法    ()法  隨觀      他住

bahiddha    dhamm dhamma+anupassin  viharati

adv.        n.p.Loc.   n. adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

這樣在身外,在(五取蘊)諸法,隨觀諸法而住;

ajjhattabahiddha va   dhammesu dhammanupassi  viharati;

身內      身外  或    在諸法    ()法     隨觀     他住

ajjhatta+bahiddha       dhamma    dhamma+anupassin  viharati

adj.       adv.        n.p.Loc.    n.p.  adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

或在身內及身外,在(五取蘊)諸法,隨觀諸法而住。

samudayadhammanupassi    va  dhammesu   viharati, 

集        諸法      隨觀     或     在諸法       他住

samudaya+dhamma+anupassin          dhamma      viharati

m.        n. adj.(m.s.Nom.)           n.p.Loc.      3s.pres.

(五取蘊)諸法,隨觀諸集法而住;

vayadhammanupassi  va  dhammesu  viharati

滅   ()法      隨觀       或在諸法      他住

vaya+dhamma+anupassin      dhamma     viharati

m.    n. adj.(m.s.Nom.)       n.p.Loc.      3s.pres.

或在(五取蘊)諸法,隨觀諸滅法而住;

samudayavayadhammanupassi va dhammesu viharati.

集        滅   ()法     隨觀  或  在諸法     他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassi     dhamma    viharati

m.       m.n.  m.n.  adj.(m.s.Nom.)  n.p.Loc.    3s.pres.

或在(五取蘊)諸法,隨觀諸集法及滅法而住,

‘Atthi  dhamma’ti va panassa    sati   paccupatthita  hoti. 

它存在   法       或  又   此     念     已在前站立     變成

atthi   dhamm     pana + assa     sati     paccupatthita     hoti

3s.pres. n.s.Nom.        m.s.Gen.  f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)  3s.pres.

或『法存在』的念現起。

Yavadeva banamattaya patissatimattaya anissito ca viharati, na ca kibci loke upadiyati.

直到  如此  智   已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠    他住 不 並且 任何 在世間  他取

yava+d+eva  bana+matta<mad patissati+matta  anissita    viharati      kibci  loka upadiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammanupassi viharati pabcasu upadanakkhandhesu.

如是 亦      諸比丘!  比丘     諸法   ()法     隨觀    他住   ()五   ()取蘊

evam+pi      bhikkh bhikkhu  dhamma  dhamma+anupassin  viharati  pabca  upadana+khandha

adv.         m.p.Voc. m.s.Nom.   n.p.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.)  n.  m.p.Loc.

諸比丘!就這樣比丘在五取蘊,隨觀諸法而住。

Khandhapabbam nitthitam.

 

Dhammanupassana ayatanapabbam ﹝法隨觀﹝十二﹞處﹞

117. “Puna caparam, bhikkhave,

       另外        諸比丘!

                   bhikkhu

                  m.p.Voc.

諸比丘!另外,

bhikkhu dhammesu  dhammanupassi viharati chasu  ajjhattikabahiresu  ayatanesu.

比丘 在諸法(=內外六入處諸法  隨觀   他住   ()諸六 (在諸)內   外      ()諸入處

bhikkhu  dhamm   dhamma+anupassin  viharati  cha    ajjhattika + bahir    ayatana

m.s.Nom. n.p.Loc.     n.p.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.)             n.p.Loc.

比丘在內外六處諸法,隨觀諸法而住。

Kathabca pana,  bhikkhave,

如何?    但是    諸比丘!

katham+ca  pana   bhikkhu

adv.              m.p.Voc.

諸比丘!但是,

bhikkhu dhammesu dhammanupassi viharati chasu  ajjhattikabahiresu ayatanesu? 

比丘     在諸法     諸法     隨觀   他住   ()諸六  (在諸)內    外     ()諸處

bhikkhu  dhamm  dhamma+anupassin  viharati   cha     ajjhattika+bahira   ayatana

m.s.Nom.  n.p.Loc.   n.p.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.)            n.p.Loc.

比丘如何在內外六處諸法,隨觀諸法而住?

“Idha bhikkhave, bhikkhu cakkhubca  pajanati,  rupe  ca  pajanati,

在這裡 諸比丘!  比丘      眼        他詳知   在()色      他詳知

idha   bhikkhu   bhikkhu  cakkhu+ca    pajanati    rupa         pajanati

adv.   m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.s.Acc.     3s.pres.    n.s.Loc.       3s.pres.

諸比丘!在這裡,比丘詳知眼,及詳知()色,

yabca       tadubhayam paticca uppajjati  samyojanam tabca  pajanati,

()  及   ()  兩者     緣     被生        結合     它      他詳知

yam  ca    ta+d+ubhaya   paticca  uppajjati   samyojana   tam+ca  pajanati

n.s.Acc.,rp.  n.s.Acc.          adv.    3s.pres.    n.s.Nom.    n.s.Acc.  3s.pres.

及他詳知︰『緣眼及色兩者,結合被生』;

yatha ca  anuppannassa    samyojanassa uppado hoti tabca pajanati,

像      未  被生的             結合       出生    是   它    他詳

yatha  an+uppanna<u(d)+pad samyojana  uppada  hoti ta+ca  pajanati

adv.    ppr.(m.s.Gen.)           n.s.Gen.    m.s.Nom.    m.s.Acc.  3s.pres.

像對未被生的結合出生了,他詳知它;

yatha ca uppannassa samyojanassa pahanam hoti tabca  pajanati,

像       被生的        結合      捨斷      是   它    他詳

yatha   uppanna      samyojana    pahana   hoti  ta+ca  pajanati

adv.   ppr.(m.s.Gen.)  n.s.Gen.     n.s.Nom.     m.s.Acc.   3s.pres.

及像對被生的結合,徹底捨斷,他詳知它;

yatha ca pahinassa samyojanassa ayatim anuppado hoti  tabca  pajanati. 

像     被徹底捨斷     結合     未來   未 出生    是    它      他詳

yatha  pahina< pahiyati samyojana         an+uppada  hoti  ta+ca  pajanati

adv.  pp.caus.(m.s.Gen.) n.s.Gen.    adv.  m.s.Nom.   3s.pres.  m.s.Acc. 3s.pres.

及像對被徹底捨斷的結合,在未來不出生,他詳知它。

“Sotabca  pajanati,  sadde  ca  pajanati,

耳        他詳知       聲        他詳

sotam+ca  pajanati     sadda      pajanat

n.s.Acc.)  3s.pres.    m.s.Loc.     3s.pres.

他詳知耳,及他詳知聲,

yabca tadubhayam paticca uppajjati samyojanam tabca pajanati,

()  及   這()  兩者     緣     被生        結合     它      他詳知

yam  ca    ta+d+ubhaya   paticca  uppajjati   samyojana   tam+ca  pajanati

n.s.Acc.,rp.  n.s.Acc.          adv.    3s.pres.    n.s.Nom.    n.s.Acc.  3s.pres.

及他詳知︰『緣耳及聲兩者,結合被生』;

yatha ca  anuppannassa    samyojanassa uppado hoti tabca pajanati,

像      未  被生的             結合       出生    是   它    他詳

yatha  an+uppanna<u(d)+pad samyojana  uppada  hoti ta+ca  pajanati

adv.    ppr.(m.s.Gen.)           n.s.Gen.    m.s.Nom.    m.s.Acc.  3s.pres.

像對未被生的結合出生了,他詳知它;

yatha ca uppannassa samyojanassa pahanam hoti tabca  pajanati,

像       被生的        結合      捨斷      是   它    他詳

yatha   uppanna      samyojana    pahana   hoti  ta+ca  pajanati

adv.   ppr.(m.s.Gen.)  n.s.Gen.     n.s.Nom.     m.s.Acc.   3s.pres.

及像對被生的結合,徹底捨斷,他詳知它;

yatha ca pahinassa samyojanassa ayatim anuppado hoti tabca pajanati. 

像     被徹底捨斷     結合     未來   未 出生    是    它      他詳

yatha  pahina< pahiyati samyojana         an+uppada  hoti  ta+ca  pajanati

adv.  pp.caus.(m.s.Gen.) n.s.Gen.    adv.  m.s.Nom.   3s.pres.  m.s.Acc. 3s.pres.

及像對被徹底捨斷的結合,在未來不出生,他詳知它。

“Ghanabca  pajanati,  gandhe ca  pajanati,

鼻          他詳知       香         他詳

ghanam+ca    pajanati    sadda        pajanat

n.s.Acc.    3s.pres.      m.s.Loc.      3s.pres.

他詳知鼻,及他詳知香,

yabca        tadubhayam paticca uppajjati samyojanam tabca pajanati,

()  及   這()  兩者     緣     被生        結合     它      他詳知

yam  ca    ta+d+ubhaya   paticca  uppajjati   samyojana   tam+ca  pajanati

n.s.Acc.,rp.  n.s.Acc.          adv.    3s.pres.    n.s.Nom.    n.s.Acc.  3s.pres.

及他詳知︰『緣鼻及香兩者,結合被生』;

yatha ca  anuppannassa    samyojanassa uppado hoti tabca pajanati,

像      未  被生的             結合       出生    是   它    他詳

yatha  an+uppanna<u(d)+pad samyojana  uppada  hoti ta+ca  pajanati

adv.    ppr.(m.s.Gen.)           n.s.Gen.    m.s.Nom.    m.s.Acc.  3s.pres.

像對未被生的結合出生了,他詳知它;

yatha ca uppannassa samyojanassa pahanam hoti tabca  pajanati,

像       被生的        結合      捨斷      是   它    他詳

yatha   uppanna      samyojana    pahana   hoti  ta+ca  pajanati

adv.   ppr.(m.s.Gen.)  n.s.Gen.     n.s.Nom.     m.s.Acc.   3s.pres.

及像對被生的結合,徹底捨斷,他詳知它;

yatha ca pahinassa samyojanassa ayatim anuppado hoti tabca pajanati. 

像     被徹底捨斷     結合     未來   未 出生    是    它      他詳

yatha  pahina< pahiyati samyojana         an+uppada  hoti  ta+ca  pajanati

adv.  pp.caus.(m.s.Gen.) n.s.Gen.    adv.  m.s.Nom.   3s.pres.  m.s.Acc. 3s.pres.

及像對被徹底捨斷的結合,在未來不出生,他詳知它。

“Jivhabca  pajanati,  rase  ca  pajanati,

舌        他詳知     味         他詳

ghanam+ca  pajanati  sadda        pajanat

f.s.Acc.    3s.pres.   m.s.Loc.      3s.pres.

他詳知舌,及他詳知味,

yabca        tadubhayam paticca uppajjati samyojanam tabca pajanati,

()  及   這()  兩者     緣     被生        結合     它      他詳知

yam  ca    ta+d+ubhaya   paticca  uppajjati   samyojana   tam+ca  pajanati

n.s.Acc.,rp.  n.s.Acc.          adv.    3s.pres.    n.s.Nom.    n.s.Acc.  3s.pres.

及他詳知︰『緣舌及味兩者,結合被生』;

yatha ca  anuppannassa    samyojanassa uppado hoti tabca pajanati,

像      未  被生的             結合       出生    是   它    他詳

yatha  an+uppanna<u(d)+pad samyojana  uppada  hoti ta+ca  pajanati

adv.    ppr.(m.s.Gen.)           n.s.Gen.    m.s.Nom.    m.s.Acc.  3s.pres.

像對未被生的結合出生了,他詳知它;

yatha ca uppannassa samyojanassa pahanam hoti tabca  pajanati,

像       被生的        結合      捨斷      是   它    他詳

yatha   uppanna      samyojana    pahana   hoti  ta+ca  pajanati

adv.   ppr.(m.s.Gen.)  n.s.Gen.     n.s.Nom.     m.s.Acc.   3s.pres.

及像對被生的結合,徹底捨斷,他詳知它;

yatha ca pahinassa samyojanassa ayatim anuppado hoti tabca pajanati. 

像     被徹底捨斷     結合     未來   未 出生    是    它      他詳

yatha  pahina< pahiyati samyojana         an+uppada  hoti  ta+ca  pajanati

adv.  pp.caus.(m.s.Gen.) n.s.Gen.    adv.  m.s.Nom.   3s.pres.  m.s.Acc. 3s.pres.

及像對被徹底捨斷的結合,在未來不出生,他詳知它。

“Kayabca  pajanati,  photthabbe  ca  pajanati,

身         他詳知      觸              他詳

ghanam+ca  pajanati   photthabba         pajanat

m.s.Acc.    3s.pres.     n.s.Loc.          3s.pres.

他詳知身,及他詳知觸,

yabca       tadubhayam paticca uppajjati samyojanam tabca pajanati, 

()  及   這()  兩者     緣     被生        結合     它      他詳知

yam  ca    ta+d+ubhaya   paticca  uppajjati   samyojana   tam+ca  pajanati

n.s.Acc.,rp.  n.s.Acc.          adv.    3s.pres.    n.s.Nom.    n.s.Acc.  3s.pres.

及他詳知︰『緣身及觸兩者,結合被生』;

yatha ca  anuppannassa    samyojanassa uppado hoti tabca pajanati,

像      未  被生的             結合       出生    是   它    他詳

yatha  an+uppanna<u(d)+pad samyojana  uppada  hoti ta+ca  pajanati

adv.    ppr.(m.s.Gen.)           n.s.Gen.    m.s.Nom.    m.s.Acc.  3s.pres.

像對未被生的結合出生了,他詳知它;

yatha ca uppannassa samyojanassa pahanam hoti tabca  pajanati,

像       被生的        結合      捨斷      是   它    他詳

yatha   uppanna      samyojana    pahana   hoti  ta+ca  pajanati

adv.   ppr.(m.s.Gen.)  n.s.Gen.     n.s.Nom.     m.s.Acc.   3s.pres.

及像對被生的結合,徹底捨斷,他詳知它;

yatha ca pahinassa samyojanassa ayatim anuppado hoti tabca pajanati. 

像     被徹底捨斷     結合     未來   未 出生    是    它      他詳

yatha  pahina< pahiyati samyojana         an+uppada  hoti  ta+ca  pajanati

adv.  pp.caus.(m.s.Gen.) n.s.Gen.    adv.  m.s.Nom.   3s.pres.  m.s.Acc. 3s.pres.

及像對被徹底捨斷的結合,在未來不出生,他詳知它。

“Manabca  pajanati,  dhamme  ca  pajanati,

意         他詳知      法           他詳

manam+ca  pajanati    dhamma         pajanat

n.s.Acc.    3s.pres.     n.s.Loc.        3s.pres.

他詳知意,及他詳知法,

yabca       tadubhayam paticca uppajjati samyojanam tabca pajanati,

()  及   這()  兩者     緣     被生        結合     它      他詳知

yam  ca    ta+d+ubhaya   paticca  uppajjati   samyojana   tam+ca  pajanati

n.s.Acc.,rp.  n.s.Acc.          adv.    3s.pres.    n.s.Nom.    n.s.Acc.  3s.pres.

及他詳知︰『緣那意及法兩者,結合被生』;

yatha ca  anuppannassa    samyojanassa uppado hoti tabca pajanati,

像      未  被生的             結合       出生    是   它    他詳

yatha  an+uppanna<u(d)+pad samyojana  uppada  hoti ta+ca  pajanati

adv.    ppr.(m.s.Gen.)           n.s.Gen.    m.s.Nom.    m.s.Acc.  3s.pres.

像對未被生的結合出生了,他詳知它;

yatha ca uppannassa samyojanassa pahanam hoti tabca  pajanati,

像       被生的        結合      捨斷      是   它    他詳

yatha   uppanna      samyojana    pahana   hoti  ta+ca  pajanati

adv.   ppr.(m.s.Gen.)  n.s.Gen.     n.s.Nom.     m.s.Acc.   3s.pres.

及像對被生的結合,徹底捨斷,他詳知它;

yatha ca pahinassa samyojanassa ayatim anuppado hoti tabca pajanati. 

像     被徹底捨斷     結合     未來   未 出生    是    它      他詳

yatha  pahina< pahiyati samyojana         an+uppada  hoti  ta+ca  pajanati

adv.  pp.caus.(m.s.Gen.) n.s.Gen.    adv.  m.s.Nom.   3s.pres.  m.s.Acc. 3s.pres.

及像對被徹底捨斷的結合,在未來不出生,他詳知它。

 “Iti ajjhattam  va  dhammesu dhammanupassi viharati,

這樣 身內     或     在諸法    ()法   隨觀      他住

iti  ajjhattam         dhamma   dhamma+anupassin   viharati 

ind.   adv.          n.p.Loc.     n.  adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

這樣在身內,在(內外六處)諸法,隨觀諸法而住;

bahiddha va dhammesu dhammanupassi viharati,

在外部   或  在諸法    ()法  隨觀       他住

bahiddha    dhamm dhamma+anupassi      viharati

adv.        n.p.Loc.   n.p.  adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

這樣在身外,在(內外六處)諸法,隨觀諸法而住;

ajjhattabahiddha va   dhammesu dhammanupassi  viharati;

身內     身外   或    在諸法    ()法     隨觀     他住

ajjhatta+bahiddha       dhamma    dhamma+anupassin   viharati

adj.       adv.       n.p.Loc.   n.  adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

或在身內及身外,在(內外六處)諸法,隨觀諸法而住。

samudayadhammanupassi    va  dhammesu   viharati, 

集        ()法    隨觀     或     在諸法       他住

samudaya+dhamma+anupassin          dhamma      viharati

m.       m.n. adj.(m.s.Nom.)          n.p.Loc.      3s.pres.

(內外六處)諸法,隨觀集法而住;

vayadhammanupassi  va  dhammesu  viharati

滅   ()法     隨觀       或在諸法      他住

vaya+dhamma+anupassin      dhamma      viharati

m.   m.n. adj.(m.s.Nom.)      n.p.Loc.      3s.pres.

或在(內外六處)諸法,隨觀滅法而住;

samudayavayadhammanupassi va dhammesu viharati.

集        滅   ()法     隨觀  或  在諸法     他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin    dhamma    viharati

m.       m.n.  m.n.  adj.(m.s.Nom.)  n.p.Loc.   3s.pres.

或在(內外六處)諸法,隨觀集法及滅法而住,

‘Atthi  dhamma’ti va panassa    sati   paccupatthita  hoti. 

它存在   法       或  又   此     念     已在前站立     變成

atthi   dhamm     pana + assa     sati     paccupatthita     hoti

3s.pres. n.s.Nom.        m.s.Gen.  f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)  3s.pres.

或『法存在』的念現起。

Yavadeva banamattaya patissatimattaya anissito ca viharati, na ca kibci loke upadiyati.

直到  如此  智   已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠    他住 不 並且 任何 在世間  他取

yava+d+eva  bana+matta<mad patissati+matta  anissita    viharati      kibci  loka upadiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

Evampi kho, bhikkhave,

如是 亦      諸比丘!

evam+pi      bhikkhu

adv.         m.p.Voc.

諸比丘!就這樣,

bhikkhu dhammesu dhammanupassi viharati chasu ajjhattikabahiresu  ayatanesu.  

  比丘     諸法    諸法      隨觀    他住   ()六  (在諸)身內  身外    ()諸處

bhikkhu  dhamma  dhamma+anupassin  viharati    cha   ajjhattika + bahir    ayatana

m.s.Nom. n.p.Loc.   m.p.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.)   adj.(n.p.Loc.)  n.p.Loc.

比丘在內外六處諸法,隨觀諸法而住。

Ayatanapabbam nitthitam.

Dhammanupassana bojjhavgapabbam﹝法隨觀﹝七﹞覺支﹞

118.“Puna caparam, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammanupassi viharati sattasu bojjhavgesu.

另外      諸比丘!   比丘     在諸法    諸法    隨觀   他住   ()七  ()諸覺支

   bhikkhu   bhikkhu  dhamma  dhamma+anupassin  viharati  satta   bojjhavga

m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.p.Loc.  n.p. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.) n.p.Loc.

諸比丘!另外,比丘在七覺支諸法,隨觀諸法而住。

Kathabca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammanupassi viharati sattasu bojjhavgesu?

如何?         諸比丘! 比丘     在諸法    諸法     隨觀   他住   ()七  ()諸覺支

katham+ca    bhikkhu   bhikkhu  dhamm  dhamma+anupassin  viharati  satta   bojjhavga

adv.         m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.p.Loc.   n.p. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(m.p.Loc.) m.p.Loc.

諸比丘!但是比丘如何在七覺支諸法,隨觀諸法而住?

Idha,  bhikkhave,  bhikkhu  santam va  ajjhattam  satisambojjhavgam 

在這裡   諸比丘!     比丘   存在         在身內     念 完全  覺支

idha     bhikkhu    bhikkhu  santam<atthi   ajjhattam    sati+sam+bojjhavga

adv.     m.p.Voc.   m.s.Nom.  ppr.(m.s.Acc.)   adv.      f.      m.s.Acc.

諸比丘!在這裡,比丘在身內有念覺支,

‘atthi  me  ajjhattam  satisambojjhavgo’ti  pajanati,

有    我的   身內       念  完全覺支          他詳知

atthi   me   ajjhattam      sati+sambojjhavga       pajanati

3s.pres.s.Gen.   adv.       f.    m.s.Nom.       3s.pres.

他詳知︰『我的身內有念覺支』; 

asantam va ajjhattam satisambojjhavgam ‘natthi me ajjhattam satisambojjhavgo’ti pajanati,

沒有   或  身內       念  完全覺支      沒有 我的 身內      念  完全覺支      他詳知

asanta     ajjhattam  sati+sambojjhavga   natthi  me  ajjhattam  sati+sambojjhavga   pajanati

3s.pres.      adv.     f.   m.s.Nom.   3s.pres. s.Gen.   adv.      f.    m.s.Nom.   3s.pres.

或我的身內沒有念覺支,他詳知︰『在我的身內沒有念覺支』;

yatha ca anuppannassa satisambojjhavgassa uppado hoti  tabca  pajanati,

如同    未   被生的   念  完全覺支的       被生   它有  它      他詳知

yatha    an+uppanna   sati+sambojjhavga      uppad hoti  tam+ca   pajanati

adv.     pp.(m.s.Gen.)   f.      m.s.Gen.     m.s.Nom. 3s.pres. m.s..Acc. 3s.pres.

及像對未被生的念覺支出生出生了,他詳知它;

yatha ca uppannassa satisambojjhavgassa bhavanaya paripuri    hoti  tabca  pajanati. 

如同        被生的    念  完全覺支的     修習  完成﹑實踐       它有  它     他詳知

yatha   uppajjati(caus.) sati+sambojjhavga   bhavana paripuri<pari+pur充滿 hoti tam+ca pajanati

adv.     pp.(m.s.Gen.)  f.     m.s.Gen.   f.s.Gen.   f.s.Acc.(abstr.)   3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

及像對被生的念覺支,修習圓滿,他詳知它。

“Santam va ajjhattam  dhammavicayasambojjhavgam

有、存在 或   身內     法    徹底調查              完全覺支

santam     ajjhattam   dhamma+vicaya(<vi擴大+ci收集)+sambojjhavga

ppr.(m.s.Acc.) adv.      m.n.     m.                   m.s.Acc.

或身內有擇法覺支,

‘atthi      me  ajjhattam dhammavicayasambojjhavgo’ti pajanati,

有、存在 我的   身內     法    徹底調查 完全覺支的     他詳知

atthi      me  ajjhattam  dhamma+vicaya+sambojjhavga     pajanati

3s.pres.  s.Gen.   adv.    m.n.     m.     m.s.Nom.      3s.pres.

他詳知︰『我的身內有擇法覺支』;

asantam va ajjhattam dhammavicayasambojjhavgam 

沒有   或  身內      法   徹底調查  完全覺支的

asanta      ajjhattam   dhamma+vicaya+sambojjhavga

3s.pres.      adv.     m.n.     m.      m.s.Acc.

或身內沒有擇法覺支,

‘natthi me ajjhattam dhammavicayasambojjhavgo’ti pajanati,

沒有 我的   身內     法    徹底調查  完全覺支的   他詳知

natthi  me  ajjhattam   dhamma+vicaya+sambojjhavga    pajanati

3s.pres. s.Gen.  adv.    m.n.     m.      m.s.Gen.    3s.pres.

他詳知︰『我的身內沒有擇法覺支』;

yatha ca anuppannassa dhammavicayasambojjhavgassa uppado hoti tabca pajanati,

如同     未  被生的      法   徹底調查  完全覺支的   被生   它有    它    他詳知

yatha    an+uppanna     dhamma+vicaya+sambojjhavga   uppad hoti  tam+ca  pajanati

adv.     pp.(m.s.Gen.)    m.n.     m.      m.s.Gen.    m.s.Nom. 3s.pres. m.s..Acc. 3s.pres.

及像對未被生的擇法覺支出生了,他詳知它;

yatha ca uppannassa dhammavicayasambojjhavgassa bhavanaya paripuri hoti tabca pajanati.

如同    被生的   法    徹底調查  完全覺支        修習    完成﹑實踐  它有  它 他詳知

yatha  uppajjati   dhamma+vicaya+sambojjhavga     bhavana  paripuri   hoti  tam+ca  pajanati

adv.  pp.(m.s.Gen.)  m.n.   m.    m.s.Gen.   f.s.Gen.  f.s.Acc.(abstr.)  3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像對被生的擇法覺支,修習圓滿,他詳知它。

“Santam va ajjhattam viriyasambojjhavgam ‘atthi me ajjhattam viriyasambojjhavgo’ti pajanati,

有、存在  或   身內   精進  完全覺支     有  我的  身內     精進 完全覺支的   他詳知

santam     ajjhattam  viriya+sambojjhavga  atthi  me  ajjhattam  viriya+sambojjhavga   pajanati

ppr.(m.s.Acc.) adv.      n.    m.s.Acc.   3s.pres. s.Gen.   adv.     n.   m.s.Nom.      3s.pres.

或身內有精進覺支,他詳知︰『我的身內有精進覺支』;

asantam va ajjhattam viriyasambojjhavgam ‘natthi me ajjhattam viriyasambojjhavgo’ti pajanati,

沒有   或  身內   精進  完全覺支      沒有 我的 身內     精進  完全覺支     他詳知

asanta   ajjhattam  viriya+sambojjhavga   natthi  me  ajjhattam viriya+sambojjhavga  pajanati

3s.pres.    adv.      n.   m.s.Nom.     3s.pres. s.Gen.  adv.     n.   m.s.Nom.    3s.pres.

或身內有無精進覺支,他詳知︰『我的身內沒有精進覺支』;

yatha ca anuppannassa viriyasambojjhavgassa uppado hoti tabca pajanati,

如同     未  被生的    精進  完全覺支的     被生   它有    它    他詳知

yatha    an+uppanna     viriya+sambojjhavga    uppad hoti  tam+ca  pajanati

adv.     pp.(m.s.Gen.)    n.       m.s.Gen.    m.s.Nom. 3s.pres. m.s..Acc. 3s.pres.

及像對未被生的精進覺支出生了,他詳知它;

yatha ca uppannassa viriyasambojjhavgassa bhavanaya paripuri hoti tabca pajanati.

如同        被生的  精進   完全覺支的     修習     完成﹑實踐  它有  它    他詳知

yatha   uppajjati(caus.) viriya+sambojjhavga    bhavana  paripuri     hoti  tam+ca  pajanati

adv.     pp.(m.s.Gen.)  n.     m.s.Gen.      f.s.Gen.  f.s.Acc.(abstr.) 3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像對被生的精進覺支,修習圓滿,他詳知它。

“Santam va ajjhattam pitisambojjhavgam ‘atthi me ajjhattam pitisambojjhavgo’ti pajanati,

有、存在 或   身內   喜    完全覺支    有  我的  身內     喜  完全覺支的  他詳知

santam     ajjhattam  piti+sambojjhavga   atthi  me  ajjhattam  piti+sambojjhavga   pajanati

ppr.(m.s.Acc.) adv.      f.    m.s.Acc.   3s.pres. s.Gen.   adv.   f.    m.s.Nom.    3s.pres.

或身內有喜覺支,他詳知︰『我的身內有喜覺支』;

asantam va ajjhattam pitisambojjhavgam ‘natthi me ajjhattam pitisambojjhavgo’ti pajanati,

沒有   或  身內     喜  完全覺支       沒有 我的   身內    喜   完全覺支   他詳知

asanta     ajjhattam  piti+sambojjhavga    natthi  me  ajjhattam  piti+sambojjhavga  pajanati

3s.pres.      adv.      f.   m.s.Nom.  3s.pres. s.Gen.  adv.      f.    m.s.Nom.   3s.pres.

或身內沒有喜覺支,他詳知︰『在我的身內沒有喜覺支』;

yatha ca anuppannassa pitisambojjhavgassa uppado hoti tabca pajanati,

如同     未  被生的  喜  完全覺支的        被生   它有 它      他詳知

yatha    an+uppanna   piti+sambojjhavg    uppad hoti  tam+ca   pajanati

adv.     pp.(m.s.Gen.)  f.      n.s.Gen.      m.s.Nom. 3s.pres. m.s..Acc. 3s.pres.

及像對未被生的喜覺支出生了,他詳知它;

yatha ca uppannassa pitisambojjhavgassa bhavanaya paripuri hoti tabca pajanati. 

如同        被生的   喜  完全覺支的     修習  完成﹑實踐       它有  它     他詳知

yatha   uppajjati(caus.) piti+sambojjhavga   bhavana paripuri<pari+pur充滿 hoti tam+ca pajanati

adv.     pp.(m.s.Gen.)  f.     m.s.Gen.   f.s.Gen.   f.s.Acc.(abstr.)   3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

及像對被生的喜覺支,修習圓滿,他詳知它。

“Santam va  ajjhattam  passaddhisambojjhavgam 

有      或     身內     輕安                  完全覺支

santam      ajjhattam   passaddhi(pa+sambh信賴)+sambojjhavga

ppr.(m.s.Acc.)  adv.      f.                       m.s.Acc.

或身內有輕安覺支,

‘atthi     me ajjhattam passaddhisambojjhavgo’ti pajanati

有、存在 我的   身內    輕安     完全覺支的     他詳知

atthi      me  ajjhattam  passaddhi+sambojjhavga    pajanati

3s.pres.  s.Gen.   adv.      f.       m.s.Nom.      3s.pres.

他詳知︰『我的身內有輕安覺支』;

asantam va ajjhattam passaddhisambojjhavgam

沒有   或  身內     輕安     完全覺支

asanta     ajjhattam   passaddhi+sambojjhavga

3s.pres.     adv.       f.       m.s.Nom..

或身內沒有輕安覺支,

‘natthi me ajjhattam passaddhisambojjhavgo’ti pajanati,

沒有  我的   身內    輕安     完全覺支        他詳知

natthi  me  ajjhattam   passaddhi+sambojjhavga      pajanati

3s.pres. s.Gen.  adv.      f.       m.s.Nom.       3s.pres.

他詳知︰『在我的身內沒有輕安覺支』;

yatha ca anuppannassa passaddhisambojjhavgassa uppado hoti tabca pajanati,

如同     未  被生的  輕安     完全覺支的         被生  它有  它    他詳知

yatha    an+uppanna  passaddhi+sambojjhavga       uppad hoti  tam+ca   pajanati

adv.     pp.(m.s.Gen.)  f.      m.s.Gen.           m.s.Nom. 3s.pres. m.s..Acc. 3s.pres.

及像對未被生的輕安覺支出生了,他詳知它;

yatha ca uppannassa passaddhisambojjhavgassa bhavanaya paripuri hoti tabca pajanati. 

如同      被生的     輕安    完全覺支的    修習  完成﹑實踐       它有  它     他詳知

yatha  uppajjati(caus.) passaddhi+sambojjhavga bhavana paripuri<pari+pur充滿 hoti tam+ca pajanati

adv.     pp.(m.s.Gen.)  f.       m.s.Gen.   f.s.Gen.  f.s.Acc.(abstr.)   3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

及像對被生的輕安覺支,修習圓滿,他詳知它。

“Santam  va  ajjhattam samadhisambojjhavgam

有、存在  或   身內    定、三摩地   完全覺支

santam        ajjhattam   samadhi+sambojjhavga

ppr.(m.s.Acc.)    adv.      m.       m.s.Acc.

或身內有定覺支,

‘atthi    me  ajjhattam samadhisambojjhavgo’ti pajanati,

有、存在 我的   身內   三摩地   完全覺支的     他詳知

atthi      me  ajjhattam  samadhi+sambojjhavga    pajanati

3s.pres.  s.Gen.   adv.      m.       m.s.Nom.      3s.pres.

他詳知︰『在我的身內有定覺支』;

asantam va ajjhattam samadhisambojjhavgam

沒有   或  身內     三摩地    完全覺支

asanta      ajjhattam  samadhi+sambojjhavga

3s.pres.      adv.     m.      m.s.Acc.

或身內沒有定覺支,

‘natthi me ajjhattam samadhisambojjhavgo’ti pajanati,

沒有 我的    身內   三摩地  完全覺支       他詳知

natthi  me  ajjhattam samadhi+sambojjhavga    pajanati

3s.pres. s.Gen.  adv.    m.    m.s.Nom.      3s.pres.

他詳知︰『在我的身內沒有定覺支』;

yatha ca anuppannassa samadhisambojjhavgassa uppado hoti tabca pajanati,

如同     未  被生的 三摩地   完全覺支的         被生  它有  它    他詳知

yatha    an+uppanna  samadhi+sambojjhavga       uppad hoti  tam+ca   pajanati

adv.     pp.(m.s.Gen.)  f.      m.s.Gen.           m.s.Nom. 3s.pres. m.s..Acc. 3s.pres.

及像對未被生的定覺支出生了,他詳知它;

yatha ca uppannassa samadhisambojjhavgassa bhavanaya paripuri hoti tabca pajanati. 

如同        被生的  三摩地 完全覺支的     修習  完成﹑實踐       它有  它     他詳知

yatha  uppajjati(caus.) samadhi+sambojjhavga  bhavana paripuri<pari+pur充滿 hoti tam+ca pajanati

adv.     pp.(m.s.Gen.)  m.     m.s.Gen.   f.s.Gen.   f.s.Acc.(abstr.)   3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

及像對被生的定覺支,修習圓滿,他詳知它。

“Santam  va ajjhattam upekkhasambojjhavgam

有、存在  或  身內      捨       完全覺支

santam       ajjhattam   upekkha+sambojjhavga

ppr.(m.s.Acc.)  adv.       f.       m.s.Acc.

或身內有捨覺支,

‘atthi    me  ajjhattam upekkhasambojjhavgo’ti pajanati,

有、存在 我的   身內    捨      完全覺支的     他詳知

atthi      me  ajjhattam  upekkha+sambojjhavga     pajanati

3s.pres.  s.Gen.   adv.      f.       m.s.Nom.      3s.pres.

他詳知︰『在我的身內有捨覺支』;

asantam va ajjhattam upekkhasambojjhavgam

沒有   或   身內      捨      完全覺支      

asanta      ajjhattam   upekkha+sambojjhavga

3s.pres.      adv.       f.      m.s.Nom.

或身內沒有捨覺支,

‘natthi me ajjhattam upekkhasambojjhavgo’ti pajanati,

沒有 我的   身內      捨      完全覺支      他詳知

natthi  me  ajjhattam   upekkha+sambojjhavga     pajanati

3s.pres. s.Gen.  adv.     f.   m.s.Nom.          3s.pres.

他詳知︰『在我的身內沒有捨覺支』;

yatha ca anuppannassa upekkhasambojjhavgassa uppado hoti tabca pajanati,

如同     未  被生的   捨    完全覺支的         被生   它有  它      他詳知

yatha    an+uppanna  upekkha+sambojjhavga      uppad hoti  tam+ca   pajanati

adv.     pp.(m.s.Gen.)  f.       m.s.Gen.       m.s.Nom. 3s.pres. m.s..Acc. 3s.pres.

及像對未被生的捨覺支出生了,他詳知它;

yatha ca uppannassa upekkhasambojjhavgassa bhavanaya paripuri hoti tabca pajanati.

如同     被生的    捨     完全覺支的    修習  完成﹑實踐       它有  它     他詳知

yatha  uppajjati    upekkha+sambojjhavga  bhavana paripuri<pari+pur充滿 hoti tam+ca pajanati

adv.   pp.(m.s.Gen.)  f.     m.s.Gen.    f.s.Gen.   f.s.Acc.(abstr.)   3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

及像對被生的捨覺支,修習圓滿,他詳知它。

 “Iti ajjhattam  va  dhammesu dhammanupassi viharati,

這樣  身內     或    在諸法    ()法   隨觀      他住

iti   ajjhattam       dhamma   dhamma+anupassin   viharati 

ind.   adv.          n.p.Loc.    n.  adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

這樣在身內,在(七覺支)諸法,隨觀諸法而住;

bahiddha va dhammesu dhammanupassi  viharati,

在外部   或  在諸法    ()法  隨觀        他住

bahiddha     dhamma   dhamma+anupassin   viharati

adv.         n.p.Loc.    n.  adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

這樣在身外,在(七覺支)諸法,隨觀諸法而住;

ajjhattabahiddha va   dhammesu dhammanupassi  viharati;

身內     身外   或    在諸法      ()法     隨觀     他住

ajjhatta+bahiddha        dhamma    dhamma+anupassin   viharati

adj.       adv.       n.p.Loc.    n.  adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

或在身內及身外,在(七覺支)諸法,隨觀諸法而住。

samudayadhammanupassi    va  dhammesu   viharati, 

集       ()法      隨觀     或     在諸法       他住

samudaya+dhamma+anupassin           dhamma      viharati

m.       m.n. adj.(m.s.Nom.)          n.p.Loc.      3s.pres.

(七覺支)諸法隨觀集法而住;

vayadhammanupassi  va  dhammesu  viharati

滅   ()法     隨觀   或    在諸法      他住

vaya+dhamma+anupassin       dhamma     viharati

m.   m.n. adj.(m.s.Nom.)      n.p.Loc.      3s.pres.

或在(七覺支)諸法隨觀滅法而住;

samudayavayadhammanupassi  va  dhammesu viharati.

集        滅   ()法   隨觀   或    在諸法     他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassi       dhamma    viharati

m.       m.n.  m.n.p.  adj.(m.s.Nom.)  n.p.Loc.    3s.pres.

或在(七覺支)諸法,隨觀集法及滅法而住,

‘Atthi  dhamma’ti va panassa    sati   paccupatthita  hoti. 

它存在   法       或  又   此     念     已在前站立     變成

atthi   dhamm     pana + assa     sati     paccupatthita    hoti

3s.pres. n.s.Nom.        m.s.Gen.  f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)   3s.pres.

或『法存在』的念現起。

Yavadeva banamattaya patissatimattaya anissito ca viharati, na ca kibci loke upadiyati.

直到  如此  智   已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠   他住  不 並且 任何 在世間  他取

yava+d+eva  bana+matta<mad patissati+matta  anissita   viharati      kibci  loka upadiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammanupassi viharati sattasu bojjhavgesu.

如是 亦      諸比丘!  比丘     諸法      ()法    隨觀    他住   ()七   ()諸覺支

evam+pi      bhikkh bhikkhu   dhamma   dhamma+anupassin  viharati  satta      bojjhavga

adv.         m.p.Voc. m.s.Nom.   n.p.Loc.   m.p.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.) n.p.Loc.

諸比丘!就這樣在七覺支,比丘在諸法隨觀諸法而住。

Bojjhavgapabbam nitthitam.

 Dhammanupassana saccapabbam ﹝法隨觀﹝四﹞諦﹞

119.“Puna caparam, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammanupassi viharati catusu ariyasaccesu.

另外        諸比丘! 比丘   在諸法    諸法    隨觀    他住  ()諸四  ()諸聖諦

  bhikkhu   bhikkhu  dhamm  dhamma+anupassin  viharati  catu   ariyasacca

m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.p.Loc.  n.p. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.) n.p.Loc.

諸比丘!另外,比丘在四聖諦諸法,隨觀諸法而住

Kathabca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammanupassi viharati catusu ariyasaccesu?

如何?         諸比丘! 比丘     在諸法    諸法   隨觀     他住   ()四  ()諸聖諦

katham+ca    bhikkhu   bhikkhu  dhamm  dhamma+anupassin  viharati  catu   ariyasacca

adv.         m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.p.Loc.   n.p.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.) n.p.Loc.

諸比丘!但是,比丘如何在四聖諦諸法,隨觀諸法而住?

Idha, bhikkhave, bhikkhu ‘idam dukkhan’ti yathabhutam pajanati,

在這裡 諸比丘!   比丘   這      苦         如實        他詳知

idha  bhikkhu    bhikkhu  ayam   dukkha    yathabhutam   pajanati

adv.  m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.s.Nom. n.s.Nom.      adv.        3s.pres.

諸比丘!在這裡,比丘如實詳知︰『這是苦』,

‘ayam dukkhasamudayo’ti yathabhutam pajanati, ‘ayam dukkhanirodho’ti yathabhutam pajanati,

這    苦集(苦的起因)     如實      他詳知    這      苦滅         如實      他詳知

ayam dukkha+samudaya   yathabhutam  pajanati  ayam  dukkha+nirodha   yathabhutam pajanati

m.s.Nom. m.n. m.s.Nom.      adv.      3s.pres. m.s.Nom. m.n.  m.s.Nom.    adv.      3s.pres.

他如實詳知︰『這是苦集』,他如實詳知︰『這是苦的滅』,

 ‘ayam dukkhanirodhagamini patipada’ti yathabhutam pajanati.

這        導至滅苦的         行道       如實        他詳知

ayam    dukkha+nirodha+gamini  patipada    yathabhuta    pajanati

f.s.Nom.  m.n.   m. adj.(f.s.Nom.) f.s.Nom.      adv.        3s.pres.

他如實詳知︰『這是往苦的滅的行道』。

Pathamabhanavaro nitthito.

Dukkhasaccaniddeso (苦諦解說)

120. “Katamabca bhikkhave, dukkham ariyasaccam Jatipi dukkha,

     什麼   和   諸比丘!    苦       聖的   諦       生 也   苦的

katamam+ca  bhikkhu    dukkha    ariya + sacca      jati+pi  dukkha

  adj.(n.s.Nom.)   m.p.Voc.   n.s.Nom.    adj. n.s.Nom.    f.s.Nom. adj.(f.s.Nom.)

諸比丘!什麼是苦聖諦?生也是苦,老也是苦,

jarapi dukkha, maranampi dukkham, sokaparidevadukkhadomanassupayasapi dukkha,

老 也  苦的   死             也  苦  愁    悲      苦         憂    傷心  也  苦

jara+pi dukkhmarana<mar(mr)+pi dukkha soka+parideva+dukkha+domanassa+upayasa+pi dukkha

f.s.Nom. adj.(f.s.Nom.) n.s.Nom. adj.(m.s.Nom.) m.  m.      m.n.   n.       m.p.Nom. m.p.Nom.

死也是苦生也是苦悲苦憂傷心苦

appiyehi  sampayogopi dukkho,  piyehi   vippayogopi  dukkho, 

不喜歡    會合 也     苦     與不喜歡   別離  也        苦

a+p+piya  sampayoga+pi  dukkha    piy    vippayoga+pi      dukkha

adj.(m.p.Nom.) m.s.Nom.  m.s.Nom. adj.(m.p.Nom.) m.s.Nom.      m.s.Nom.

怨憎會是苦愛別離是苦

yampiccham  na labhati tampi dukkham, samkhittena pabcupadanakkhandha dukkha.

那   也  欲  不  得    它  也   苦      以簡略       五    取      蘊       苦的

yam+api+iccha   labhati  tam+pi  dukkha   samkhitta  pabca+upadana+k+khandha   dukkha

n.s.Nom. n.s.Nom. 3s.pres. n.s.Nom  n.s.Nom.  pp.(n.s.Ins.)       n.    m.p.Nom. adj.(m.p.Nom.)

所求不得也是苦;簡單(),五取蘊即是苦。

121. “Katama ca, bhikkhave, jati? Ya tesam tesam sattanam tamhi tamhi sattanikaye

什麼  和   諸比丘!   生   那些  各種的     諸有情   在各種      ()有情類

katama    bhikkhu     jati    ya    ta      ta   satta      ta     ta  satta+nikaya

   adj.(f.s.Nom.) m.p.Voc. f.s.Nom. m.p.Nom. m.p.Gen.  m.p.Nom. m.s.Loc.    m.s.Loc.

復次,諸比丘!什麼是?凡是各種有情,於各種有情類之

1jati, 2sabjati, 3okkanti, 4abhinibbatti, 5khandhanam patubhavo, 6ayatananam patilabho, 

1生  2和合發生 3趣入()進入 4出現   5諸蘊        顯現         6諸處        獲得

1jati  2sabjati  3okkanti  4abhinibbatti  5khandhanam patubhava      6ayatananam  patilabha

f.s.Nom.      〃       〃         m.p.Nom.   f.s.Nom.        m.p.Nom.    f.s.Nom.

1生、2和合發生、3趣入4出現5諸蘊顯現,6諸處獲得,

ayam vuccati, bhikkhave,  jati.

這    稱為     諸比丘!   生

ayam  vuccati  bhikkhu     jati

f.s.Nom. 3s.pres. m.p.Voc.  f.s.Nom.

諸比丘!這稱為

122. “Katama ca, bhikkhave, jara? Ya tesam tesam sattanam tamhi tamhi sattanikaye

什麼      諸比丘!    老    凡是 各種的     諸有情   於各種      有情類

katama      bhikkhu    jara    ya   ta  ta    sattanam ta   ta     sattanikaya

    adj.(f.s.Nom.) m.p.Voc. f.s.Nom. m.p.Nom. 

復次,諸比丘!什麼是?凡是各種有情,於各種有情類之

1jara2jiranata3khandiccam4paliccam5valittacata6ayuno samhani, 

1年老 2老衰   3齒落         4髮白     5皮皺       6壽命    耗盡

1jara  2jiranata  3khandicca    4palicca   5valittacata    6ayus   samha

f.s.Nom.      n.s.Nom.                       n.s.Gen. n.p.Nom.

1年老、2老衰、3齒落、4髮白、5皮皺,6壽命的耗盡

7indriyanam  paripako,    ayam vuccati, bhikkhave, jara.

7諸根的    遍熟(已相當成熟)  這    稱為    諸比丘!  老

7indriya     paripaka        ayam   vuccati   bhikkhu   jara

n.p.Gen.    m.s.Nom.      f.s.Nom. 3s.pres. m.p.Voc.  f.s.Nom.

7諸根老朽諸比丘!這稱為

123. “Katamabca, bhikkhave, maranam? Yam tesam tesam sattanam tamha tamha sattanikaya 

什麼      諸比丘!    死       凡是      各種   諸有情     於各種    有情部類

katamam+ca   bhikkhu     marana       yam   ta    ta       satta      ta     ta    sattanikaya

   adj.(f.s.Nom.) m.p.Voc.   n.s.Nom.   n.s.Nom. n.p.Gen.  n.p.Nom. n.s.Abl.      m.s.Loc.

復次,諸比丘!什麼是?凡是各種有情,於各種有情部類之

1cuti 2cavanata 3bhedo 4antaradhanam 5maccu 6maranam 7kalavkiriya 8khandhanam bhedo 

1脫離 2脫離狀態 3迸裂 4消失        5    6死亡     7死期到     8諸蘊的     迸裂 

1cuti 2cavanata    3bheda  4antaradhana  5maccu  6maran    7kalavkiriya   8khandha     bheda

f.s.Nom.     m.s.Nom.  n.s.Nom.   m.s.Nom. n.s.Nom.   f.s.Nom.     m.p.Gen.   m.s.Nom.

1脫離、2脫離狀態、3迸裂4消失56死亡、7死期到8諸蘊的迸裂

9kalevarassa nikkhepo 10jivitindriyassupacchedo, idam vuccati, bhikkhave, maranam.

9身軀的拋下          10命     根的   全部  斷    這   被叫做   諸比丘!    

9kalevara  nikkhepo    10jivita+indriyassa+upa-c-ched idam vuccati    bhikkhu   marana

n.s.Gen.   m.n.s.Nom.    n.     n.       m.s.Nom. n.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.  n.s.Nom.

9身軀的拋下10命根全斷諸比丘!被叫做

124. “Katamo ca, bhikkhave, soko? Yo kho, bhikkhave, abbatarabbatarena byasanena

什麼        諸比丘!  愁   凡是     諸比丘!      以種種          以不幸

katama  ca   bhikkhu    soka   ya      bhikkhu    abbatarabbatara      byasana

adj.(m.s.Nom.)  m.p.Voc. m.s.Nom. m.s.Nom. m.p.Voc.     n.s.Ins.           n.s.Ins.

復次,諸比丘!什麼是?諸比丘!凡是俱有種種不幸,

samannagatassa abbatarabbatarena dukkhadhammena phutthassa   1soko 2socana

俱有的           以種種       苦     法            所觸的(=所惱的)1愁   2悲傷

samannagata   abbatarabbatara  dukkha+dhamma      phuttha< phusati    1sok 2socana

adj.(n.s.Gen.)      n.s.Ins.     m.n.    n.s.Ins.        pp.(m.s.Gen.)   m.s.Nom.  f.s.Nom.

為種種苦法所惱的1愁、2悲傷、

3socitattam 4antosoko 5antoparisoko, ayam vuccati, bhikkhave, soko.

3傷心     4內愁     5內愴           這    稱為   諸比丘!    愁

3socitatta  4antosoka   5antoparisoka    ayam  vuccati    bhikkhu   soka

n.s.Nom.   m.s.Nom.    m.s.Nom.   m.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.  m.s.Nom.

3傷心、4內愁、5內愴,諸比丘!這稱為

125. “Katamo ca, bhikkhave, paridevo? Yo kho, bhikkhave, abbatarabbatarena byasanena

什麼       諸比丘!     悲傷    凡是      諸比丘!   以種種            以不幸

katama  ca    bhikkhu     parideva   ya      bhikkhu    abbatarabbatara      byasana

adj.(m.s.Nom.)  m.p.Voc.  m.s.Nom.  m.s.Nom.  m.p.Voc.     n.s.Ins.           n.s.Ins.

復次,諸比丘!什麼是悲傷?諸比丘!凡是俱有種種不幸,

samannagatassa abbatarabbatarena dukkhadhammena phutthassa 1adevo 2paridevo

俱有的         以種種          苦     法     所觸的(=所惱的)1悲、2悲痛

samannagata     abbatarabbatara     dukkha+dhamma  phuttha< phusati 1adeva 2parideva

adj.(n.s.Gen.)      n.s.Ins.             n.  n.s.Ins.    pp.(m.s.Gen.)   m.s.Nom. m.s.Nom.

為種種苦法所惱的1悲、2悲痛、

3adevana 4paridevana 5adevitattam 6paridevitattam, ayam vuccati, bhikkhave, paridevo.

3嘆息    4悲哀       5悲歎       6悲愴            這     稱為   諸比丘!     悲

3adevana 4paridevana   5adevitatta    6paridevitatta     ayam  vuccati   bhikkhu    parideva

f.s.Nom.   f.s.Nom.    n.s.Nom.      n.s.Nom.       m.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.  m.s.Nom.

3嘆息、4悲哀、5悲歎、6悲愴,諸比丘!這稱為

126. “Katamabca, bhikkhave, dukkham? Yam kho, bhikkhave, kayikam dukkham

什麼       諸比丘!      苦      凡是       諸比丘!   身的      痛苦

katamam+ca   bhikkhu     dukkha      ya       bhikkhu   kayika     dukkha

    adj.(n.s.Nom.)  m.p.Voc.  n.s.Nom.     n.s.Nom.   m.p.Voc.  n.s.Nom.   n.s.Nom.

復次,諸比丘!什麼是?諸比丘!凡是身之痛苦,

kayikam  asatam  kayasamphassajam dukkham asatam vedayitam,

身體的   不愉快    身體    觸  所生     苦     不愉快    感受

kayika    asata     kaya+samphassa-ja    dukkha   asata   vedayita

adj.(n.s.Nom.)     m.      n.s.Nom.    n.s.Nom. adj.(n.s.Nom.) 

身之不愉快,感受身觸所生之不愉快的苦,

idam  vuccati,  bhikkhave, dukkham.

這     稱為      諸比丘!   苦

idam   vuccati   bhikkhu    dukkha

n.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   n.s.Nom.

及身觸所生之不愉快的苦受,諸比丘!這稱為

127. “Katamabca, bhikkhave, domanassam? Yam kho, bhikkhave, cetasikam dukkham

什麼       諸比丘!      憂          凡是       諸比丘!   心的      痛苦

katamam+ca   bhikkhu     domanassa      ya        bhikkhu    cetasika    dukkha

    adj.(n.s.Nom.)  m.p.Voc.    n.s.Nom.     n.s.Nom.     m.p.Voc.   n.s.Nom.   n.s.Nom.

復次,諸比丘!什麼是?諸比丘!凡是心之苦,

cetasikam   asatam manosamphassajam dukkham asatam vedayitam

心的        不愉快   心    觸    所生     苦     不愉快    感受

cetasika      asata   mano+samphassa-ja    dukkha   asata    vedayita

adj.(n.s.Nom.) n.s.Nom.  m.     n.s.Nom.    n.s.Nom.  n.s.Nom. n.s.Nom.

於心不愉快,感受意觸所生之不愉快的苦,

idam vuccati, bhikkhave, domanassam

這     稱為      諸比丘!   憂

idam   vuccati   bhikkhu   domanassa

n.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   n.s.Nom.

諸比丘!這稱為

128. “Katamo ca, bhikkhave, upayaso

什麼       諸比丘!      悶

katama   ca   bhikkhu    upayasa

    adj.(m.s.Nom.)  m.p.Voc.  m.s.Nom.

復次,諸比丘!什麼是

Yo kho, bhikkhave, abbatarabbatarena byasanena samannagatassa abbatarabbatarena

凡是       諸比丘!    以種種          以不幸     俱有的          以種種

ya        bhikkhu   abbatarabbatara    byasana   samannagata       abbatarabbatara

m.s.Nom. m.p.Voc.     n.s.Ins.           n.s.Ins.   adj.(n.s.Ins.)         n.s.Ins.

諸比丘!凡是俱有種種的不幸,

dukkhadhammena phutthassa    1ayaso 2upayaso 3ayasitattam 4upayasitattam

苦     法      所觸的(=所惱的)   1愁、   2悶       3氣餒       4沮喪

dukkha+dhamma  phuttha< phusati  1ayasa   2upayasa  3ayasitatta    4upayasitatta

n.    n.s.Ins.     pp.(m.s.Gen.)    m.s.Nom. m.s.Nom.  n.s.Nom.     n.s.Nom.

被苦法所惱的1愁、2悶、3氣餒、4沮喪, 

ayam vuccati, bhikkhave, upayaso.

這     稱為      諸比丘!   悶

idam   vuccati   bhikkhu   upayasa

n.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.  m.s.Nom.

諸比丘!這稱為

129. “Katamo ca, bhikkhave,   appiyehi   sampayogo     dukkho

什麼      諸比丘!  (與諸)不 喜歡的   相應、聯繫           

katama     bhikkhu        a+p+piya   sam+pa+yoga(<yuj連接) dukkha

m.s.Nom.  m.p.Voc.      adj.(m.p.Ins.)   m.s.Nom.          m.s.Nom.

然,諸比丘!什麼是怨憎會苦

Idha yassa te honti anittha akanta amanapa rupa sadda gandha rasa photthabba dhamma,

於此 凡是 那些  不可喜的 不愉快的 不合意的 色   聲     香     味      觸       法

idha  ya  ta  hoti a+nittha  a+kanta a+manapa  rupa  sadd gandha  rasa  photthabba  dhamma

adv. n.s.Gen. n.p.Nom. adj.(n.p.Nom.) ″  ″    n.p.Nom. m.p.Nom. ″    ″      ″     n.p.Nom.

於此,凡是那些不可喜的、不可樂的、不合意的眾色、眾聲、眾香、眾味、眾觸、諸法;

ye  va  panassa  te honti anatthakama ahitakama aphasukakama ayogakkhemakama

凡是 或  又   彼 它們 它們是 無 義利欲 無 益欲  無  愉快之欲   無 從執著中釋放

ya       pana+assa  ta  hoti   an+atthakama a+hitakama  a+phasukakama  a+yogakkhemakama

m.p.Nom.  m.s.Gen. m.p.Nom.     m.p.Nom.   m.p.Nom.   m.p.Nom.         m.p.Nom.

或者凡是不義之欲、不利之欲、不爽之欲、無從執著中釋放之欲,

ya     tehi   saddhim savgati samagamo samodhanam missibhavo,

凡是    在它們   一起    和合     集合       聯合         會合

ya        ta     saddhim  savgati  samagam samodha      missibhava

m.p.Nom. m.p.Nom. adv.    f.s.Nom.  m.s.Nom.  n.s.Nom.     m.s.Nom.

凡是它們一起和合、集合、聯合、會合。

ayam   vuccati, bhikkhave,   appiyehi   sampayogo     dukkho. 

這      稱為     諸比丘! (與諸)不喜歡的   相應、聯繫          

idam   vuccati   bhikkhu      a+p+piya   sam+pa+yoga(<yuj連接) dukkha

n.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   adj.(m.p.Ins.)    m.s.Nom.         m.s.Nom.

諸比丘!這稱為怨憎會苦

“Katamo ca, bhikkhave,  piyehi  vippayogo  dukkho?

什麼          諸比丘! (與諸)愛   離   從事     

idam         bhikkhu      piya     vi+p+payog dukkha

adj.(m.s.Nom.) m.p.Voc. adj.(m.p.Ins.)  m.s.Nom.    m.s.Nom.

然,諸比丘!什麼是愛別離苦

Idha yassa te honti ittha kanta manapa rupa sadda gandha rasa photthabba dhamma,

於此 凡是 那些 有 可喜的 愉快的 合意的 色  聲     香     味       觸       法

idha  ya   te hoti  ittha  kanta  manapa rupa  sadda  gandha  rasa  photthabb dhamma

adv. n.s.Gen. n.p.Nom. adj.(n.p.Nom.)″ ″   n.p.Nom. m.p.Nom. ″  ″    ″       n.p.Nom.

於此,凡是那些可喜的、愉快的、合意的眾色、眾聲、眾香、眾味、眾觸、諸法;

ye  va panassa  te  honti 1atthakama 2hitakama  3phasukakama  4yogakkhemakama

凡是 或  又  彼  那些 有   1益之欲  2利之欲   3舒適之欲        4瑜伽安穩之欲

ye va  pana+assa  ta  hoti  1atthakama  2hitakama    3phasukakama     4yogakkhemakama

m.p.Nom. m.s.Gen. m.p.Nom.  m.p.Nom.   m.p.Nom.    m.p.Nom.         m.p.Nom.

或者凡是1義利之欲2利益之欲、3爽快之欲、4瑜伽安穩之欲,

mata va pita va  bhata va  bhagini va mitta va  amacca va  batisalohita va,

母  或  父  或  兄弟  或    姐妹   或  朋友  或  同事   或  親戚 有血緣  或

matar   pitar     bhata      bhagini     mitt     amacca      bati-salohita

f.s.Nom. m.s.Nom. m.s.Nom.  m.s.Nom.   m.s.Nom.   m.s.Nom.      m.s.Nom.

或母、或父、或兄弟、或姐妹、或朋友、或同事、或親戚,

ya     tehi  saddhim asavgati asamagamo asamodhanam amissibhavo, 

凡是  在它們  一起     未 和合   未  集合     未  聯合     未   會合

ya       ta   saddhim   a+savgati  a+samagam a+samodhana  a+missibhava

m.p.Nom. m.p.Nom. adv.    f.s.Nom.   m.s.Nom.       n.s.Nom.      m.s.Nom.

凡是它們一起未和合、未集合、未聯合、未會合。

ayam   vuccati,  bhikkhave,   piyehi  vippayogo dukkho.

這      稱為      諸比丘!   (與諸)愛的    別離    

idam   vuccati    bhikkhu         piy  vippayoga    dukkha

n.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.    adj.(m.p.Ins.)   m.s.Nom.  m.s.Nom.

諸比丘!這稱為愛別離苦

“Katamabca, bhikkhave, yampiccham na labhati tampi dukkham?

什麼        諸比丘!    那   也  欲  不  得   它  也   苦

katamam+ ca  bhikkh  yam+api+iccha   labhati  tampi  dukkha

adv.         m.p.Voc.   n.s.Nom. n.s.Nom. 3s.pres. n.s.Nom  n.s.Nom.

然,諸比丘!什麼是求不得苦

Jatidhammanam, bhikkhave sattanam evam iccha  uppajjati – 

生   諸法        諸比丘!  諸有情   如是   欲求    生起

jati+dhamma      bhikkhu     satta    evam   iccha   uppajjati<(u+ pajjati of pad)

f.   n.p.Nom.     m.p.Voc.    n.p.Nom.  adv.  m.p.Nom. 3s.pres.

諸比丘!於生法,眾生生起這樣的欲望:

‘aho  vata mayam na jatidhamma assama,  na ca   vata  no jati  agaccheyya’ti.

哦! 真的  我們   不  生    諸法  我們生存 不       真的  不 生      來

aho  vata  amha   na  jati+dhammassama(=bhaveyyamavata      jati   agacchati

ind.  ind.   1p.        f.   n.p.Nom. 1p.               ind.    f.s.Nom.  3s.opt.

「哦!我們真的不願意生,真的不願意生下來。」

Na kho panetam icchaya pattabbam, idampi yampiccham na labhati tampi dukkham.

不   而  此    為欲望  應被得到  此       那    欲    不  得     這       苦

n  pana+eta   iccha   pattabba   idam+pi  yam+p+iccha  na  labhati  tam+pi  dukkha

      n.s.Nom. n.s.Dat. grd.(n.s.Nom.) n.s.Nom.     n.s.Nom.     3s.pres.  n.s.Nom. n.s.Nom.

然而,為了想要的卻得不到,這就是那種求不得苦。

Jaradhammanam, bhikkhave, sattanam evam  iccha  uppajjati– 

老   諸法        諸比丘!    眾生   如是     欲求     生起

jara+dhamma      bhikkhu     satta    evam     iccha    uppajjati

f.   n.p.Nom.     m.p.Voc.    n.p.Nom.  adv.   m.p.Nom.  3s.pres.

諸比丘!於老法,眾生生起這樣的欲望:

‘aho vata mayam na jaradhamma assama,  na ca vata no jara agaccheyya’ti.

哦! 真的  我們  不  老    諸法  我們生存 不   真的 不 老      來

aho  vata  amha  na  jara+dhammassama        vata     jara   agacchati

ind.  ind.   1p.        f.   n.p.Nom. 1p.          ind.   f.s.Nom.  3s.opt.

「哦!我們真的不願意老,真的不願意老到來。」

Na kho panetam icchaya pattabbam, idampi yampiccham na labhati tampi dukkham.

不   而   此    為欲望  應被得到   此       那    欲   不   得     這       苦

n  pana+eta   iccha   pattabba     idam+pi  yam+p+iccha  na  labhati  tam+pi  dukkha

      n.s.Nom. n.s.Dat. grd.(n.s.Nom.) n.s.Nom.     n.s.Nom.     3s.pres.  n.s.Nom. n.s.Nom.

然而,為了想要的卻得不到,這就是那種求不得苦。

Byadhidhammanam, bhikkhave, sattanam evam iccha uppajjati– 

病    諸法          諸比丘!    眾生    如是   欲求    生起

byadhi+dhamma      bhikkhu      satta     evam   iccha   uppajjati

m.    n.p.Nom.      m.p.Voc.    n.p.Nom.  adv.   m.p.Nom. 3s.pres.

諸比丘!於病法,眾生生起這樣的欲望:

‘aho vata mayam na byadhidhamma assama, na ca vata no byadhi agaccheyya’ti.

哦! 真的  我們  不  老    諸法  我們生存 不   真的 不 老      來

aho  vata  amha  na  jara+dhamma   assama       vata     jara   agacchati

ind.  ind.   1p.        f.   n.p.Nom.  1p.         ind.   f.s.Nom.  3s.opt.

「哦!我們實在不願意於病法之下,我們不願意病來。」

Na kho panetam icchaya pattabbam, idampi yampiccham na labhati tampi dukkham

不    而  此    為欲望  應被得到  此       那    欲    不  得     這       苦

n   pana+eta   iccha   pattabba   idam+pi  yam+p+iccha  na  labhati  tam+pi  dukkha

      n.s.Nom. n.s.Dat. grd.(n.s.Nom.) n.s.Nom.     n.s.Nom.     3s.pres.  n.s.Nom. n.s.Nom.

然而,為了想要的卻得不到,這就是那種求不得苦。

Maranadhammanam, bhikkhave, sattanam evam iccha uppajjati– 

死    諸法          諸比丘!    眾生    如是  欲求    生起

marana+dhamma      bhikkhu      satta     evam iccha   uppajjati

n.    n.p.Nom.      m.p.Voc.    n.p.Nom.  adv.  m.p.Nom. 3s.pres.

諸比丘!於死法,眾生生起這樣的欲望:

‘aho vata mayam na maranadhamma assama, na ca vata no maranam agaccheyya’ti.

哦! 真的  我們  不  死    諸法  我們生存 不     真的 不  死       來

aho  vata  amha  na  marana+dhammassama        vata    marana   agacchati

ind.  ind.   1p.        n.   n.p.Nom. 1p.            ind.   n.s.Nom.   3s.opt.

「哦!我們真的不願意死,真的不願意死到來。」

Na kho panetam icchaya pattabbam, idampi yampiccham na labhati tampi dukkham

不    而  此    為欲望  應被得到  此       那    欲    不  得     這       苦

n   pana+eta   iccha   pattabba   idam+pi  yam+p+iccha  na  labhati  tam+pi  dukkha

      n.s.Nom. n.s.Dat. grd.(n.s.Nom.) n.s.Nom.     n.s.Nom.     3s.pres.  n.s.Nom. n.s.Nom.

然而,為了想要的卻得不到,這就是那種求不得苦。

Sokaparidevadukkhadomanassupayasadhammanam, bhikkhave, sattanam evam iccha uppajjati–

愁   悲傷    苦     憂       悶     諸法        諸比丘!   眾生   如是   欲望  生起

soka+parideva+dukkha+domanassa+upayasa+dhamma   bhikkhu    satta   evam  iccha  uppajjati

m.  m.        m.      n.      m.     n.p.Nom.   m.p.Voc.   n.p.Nom. adv. m.p.Nom. 3s.pres.

諸比丘!於愁、悲、苦、憂、悶法之眾生,生如是之欲求:

‘aho vata mayam na sokaparidevadukkhadomanassupayasadhamma assama, 

哦! 真的  我們  不  愁   悲傷    苦     憂       悶     諸法    我們生存 

aho  vata  amha  na  soka+parideva+dukkha+domanassa+upayasa+dhamma  assama

ind.  ind.   1p.       m.  m.        m.      n.        m.    n.p.Nom.  1p.

「哦!我們真的不願意愁、悲、苦、憂、悶,

na ca vata no sokaparidevadukkhadomanassupayasadhamma agaccheyyun’ti. 

不     真的 不  愁   悲傷    苦     憂       悶     諸法      來

vata   soka+parideva+dukkha+domanassa+upayasa+dhamma  agacchati

      ind.   m.  m.        m..    n.        m.     n.p.Nom.   3s.opt.

真的不願意憂、悲、苦、惱、悶到來。」

Na kho panetam icchaya pattabbam, idampi yampiccham na labhati tampi dukkham

不    而  此    為欲望  應被得到  此       那    欲    不  得     這       苦

n   pana+eta   iccha   pattabba   idam+pi  yam+p+iccha  na  labhati  tam+pi  dukkha

      n.s.Nom. n.s.Dat. grd.(n.s.Nom.) n.s.Nom.     n.s.Nom.     3s.pres.  n.s.Nom. n.s.Nom.

然而,為了想要的卻得不到,這就是那種求不得苦。

132. “Katame ca, bhikkhave, samkhittena pabcupadanakkhandha dukkha

    什麼        諸比丘!      以簡略     五     取       蘊         苦

katama      bhikkh     samkhitta    pabca+upadana+k+khandha   dukkha

adj.(m.s.Loc.) m.p.Voc.      n.s.Nom.          m.       m.p.Nom.  m.p.Nom.

然而諸比丘約略而言五取蘊之苦呢

Seyyathidam– rupupadanakkhandho, vedanupadanakkhandho, sabbupadanakkhandho,

即是                  蘊     受       取      蘊       想     取       蘊

seyyatha+idam– rupa+upadana+k+khandhvedana+upadana+k+khandh sabba+upadana+k+khandha

adv.  m.s.Nom.  n.   m.    m.s.Nom.   f.      m.      m.s.Nom.   f.      m.    m.s.Nom.

這即是:色取蘊、受取蘊、想取蘊、

savkharupadanakkhandho,  vibbanupadanakkhandho.

行    取         蘊        識      取       蘊

savkhara+upadana+k+khandha   vibbana+upadana+k+khandha

f.      m.      m.s.Nom.    n.      m.       m.s.Nom.

行取蘊、識取蘊,

Ime vuccanti, bhikkhave, samkhittena pabcupadanakkhandha dukkha

這些  (它們)稱為 諸比丘!  以簡略      五    取       蘊       苦

ayam  vuccati   bhikkhu   samkhitta    pabca+upadana+k+khandh dukkha

n.s.Nom. 3p.pres.  m.p.Voc.   n.s.Nom.          m.      n.p.Nom. n.p.Nom.

諸比丘!約略而言,這稱為五取蘊之苦。

Idam vuccati, bhikkhave, dukkham ariyasaccam.

這     稱為      諸比丘!   苦      聖   諦

idam   vuccati   bhikkhu    dukkha   ariya+sacca

n.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   n.s.Nom.  adj.  n.s.Nom.

諸比丘!此亦名為苦聖諦。

Samudayasaccaniddeso (集諦解說)

133. “Katamabca, bhikkhave, dukkhasamudayam ariyasaccam?

什麼   及     諸比丘!    苦    集、起源     聖的  諦、真理

katama+ca     bhikkhu     dukkha+samudaya       ariya+sacca

  n.s.Nom.      m.p.Voc.     m.    n.s.Nom.       adj.  n.s.Nom.

諸比丘什麼是苦集聖諦

yayam   tanha  ponobbhavika      nandiragasahagata      tatratatrabhinandini

那種        愛    (pono =puna) +生存       喜    染     俱行   裡  那裡  全面

ya+ayam  tanha  pono+b+bhavika(=ponobhavika) nandi+raga+saha-gata  tatra+tatra+abhinandini

f.s.Nom.  f.s.Nom. adj.(f.s.Nom.)                f.   m. adj.(f.s.Nom.) adv.  adv.  f.s.Nom.

那種愛是()再生與喜染俱行處處全然歡喜

seyyathidam-- kamatanha bhavatanha vibhavatanha.

即是     這   欲  愛       有     愛     無有    愛

seyyatha+idam   kama+tanha   bhava+tanha   vibhava+tanha

adv.    n.s.Nom. m.n. f.s.Nom.  m. f.s.Nom.    m.   f.s.Nom.

這就是欲愛、有愛、無有愛。

“Sa kho panesa, bhikkhave, tanha kattha uppajjamana uppajjati, kattha nivisamana nivisati?

那     而   這  諸比丘! 渴愛  何處   正在出生   出生   在哪裡  正出進入   進入

sa    pana+esa   bhikkh tanha kattha  uppajjati  uppajjati  kattha    nivisati     nivisati

f.s.Nom. f.s.Nom.  m.p.Voc. f.s.Nom. adv. ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.  adv.  ppr.(f.s.Nom.)  3s.pres.

復次,諸比丘!那渴愛在哪裡正在出生、()出生,在哪裡正在進入、()進入?

Yam loke piyarupam satarupam, etthesa tanha uppajjamana uppajjati, ettha nivisamana nivisati. 

凡是 在世間 可愛的形色 可樂的形色 此 渴愛   正在出生    出生   在此處  正在進入  進入

ya   lok  piyarupa  satarupa   ettha+esa  tanha  uppajjati     uppajjati  ettha   nivisamana  nivisati

n.s.Nom. n.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)adv. f.s.Nom. ppr.(f.s.Nom.)  3s.pres.  adv. ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

凡在世間有令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,在這裡,渴愛正在出生、()出生,在這裡正在進入、()進入。

“Kibca  loke  piyarupam  satarupam?  Cakkhu  loke  piyarupam  satarupam,

什麼   在世間  可愛的形色    愉快的形色      眼    在世間  可愛的形色   可樂的形色

kim+ca   loka     piyarupa       satarupa      cakkhu   loka    piyarupa       satarupa

       n.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)              n.s.Nom.  m.s.Loc.  adj.(n.s.Nom.)      

什麼是世間令人喜歡的形色、令人愉悅的形色?眼在世間為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

etthesa  tanha  uppajjamana  uppajjati,      ettha  nivisamana nivisati.

在此處 此 渴愛   正在出生      出生             在此處  正在進入    進入

ettha+esa  tanha   uppajjati uppajjati<u(d)+pajjati<pad ettha  nivisati nivisati<ni+visati<vis進入

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.             adv.   ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

在這裡,渴愛正在出生、()出生,在這裡正在進入、()進入。

Sotam loke …pe… ghanam loke…  jivha loke…   kayo loke…   mano loke 

耳   在世間       鼻   在世間     舌  在世間     身 在世間     意  在世間

sota   loka         ghana   loka       jivha  loka       kayo  loka      mano  loka

n.s.Nom. m.s.Loc.  n.s.Nom. m.s.Loc. f.s.Nom. m.s.Loc. m.s.Nom. m.s.Loc. m.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的耳…在世間的鼻…在世間的舌…在世間的身…在世間的意

piyarupam satarupametthesa tanha  uppajjamana uppajjati, ettha nivisamana nivisati.

可愛的形色 可樂的形色 在此處 此 渴愛   正在出生    出生    在此處  正在進入   進入

    piyarupa   satarupa  ettha+esa tanha   uppajjati     uppajjati   ettha    nivisati     nivisati

a dj.(n.s.Nom.)  ″   adv. f.s.Nom. ″  ppr.(f.s.Nom.)    3s.pres.   adv. ppr.(f.s.Nom.)  3s.pres.

為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,在這裡,渴愛正在出生、()出生,在這裡正在進入、()進入。

“Rupa loke…   sadda loke…  gandha loke…  rasa loke…   photthabba loke… 

眾色 在世間    眾聲  在世間    眾香   在世間   眾味  在世間    眾觸       在世間 

rupa  loka       sadda  loka     gandha  loka     rasa  loka       photthabb loka

n.p.Nom. m.s.Loc. m.p.Nom. m.s.Loc. m.p.Nom. m.s.Loc. m.p.Nom. m.s.Loc. n.p.Nom. m.s.Loc.

在世間的眾色…在世間的眾聲…在世間的眾香…在世間的眾味…在世間的眾觸…

dhamma loke    piyarupam  satarupam

 諸法    在世間  可愛的形色    可樂的形色

dhamma   loka     piyarupa       satarupa

n.p.Nom. m.s.Loc.  adj.(n.s.Nom.)     

在世間的諸法為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

etthesa  tanha  uppajjamana  uppajjati, ettha   nivisamana nivisati.

在此處 此 渴愛   正在出生      出生       在此處  正在進入    進入

ettha+esa  tanha   uppajjati     uppajjati      ettha    nivisati     nivisati 

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.       adv.   ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

在這裡,渴愛正在出生、()出生,在這裡正在進入、()進入。

“Cakkhuvibbanam loke… sotavibbanam loke… ghanavibbanam loke… jivhavibbanam loke…

眼    識       在世間   耳識        在世間     鼻識        在世間  舌識        在世間

cakkhu+vibbana    loka   sotavibbana     loka    ghanavibbana    loka    jivhavibbana   loka

n.     n.p.Nom. m.s.Loc.  n.p.Nom.     m.s.Loc.  n.p.Nom.      m.s.Loc.  n.p.Nom.   m.s.Loc.

在世間的眼識…在世間的耳識…在世間的鼻識…在世間的舌識…

kayavibbanam loke… manovibbanam loke  piyarupam  satarupam

身識         在世間     意識       在世間  可愛的形色   可樂的形色

kayavibbanam loka      manovibbana     loka     piyarupa     satarupa

n.p.Nom.    m.s.Loc.   n.p.Nom.       m.s.Loc.  adj.(n.s.Nom.)    

在世間的身識…在世間的意識為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

etthesa  tanha  uppajjamana  uppajjati, ettha   nivisamana nivisati.

在此處 此 渴愛   正在出生      出生       在此處  正在進入    進入

ettha+esa  tanha   uppajjati     uppajjati      ettha    nivisati     nivisati 

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.       adv.   ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

在這裡,渴愛正在出生、()出生,在這裡正在進入、()進入。

“Cakkhusamphasso loke… sotasamphasso loke… ghanasamphasso loke…

眼    觸      在世間    耳     觸    在世間   鼻     觸       在世間

cakkhu+samphassa   loka    sota+samphassa  loka   ghana+samphassa    loka

n.     m.s.Nom.  m.s.Loc.   n  m.s.Nom. m.s.Loc.  n.     m.s.Nom.  m.s.Loc.

在世間的眼觸…在世間的耳觸…在世間的鼻觸…

jivhasamphasso loke… kayasamphasso loke… manosamphasso loke piyarupam satarupam

舌    觸    在世間   身     觸   在世間  意     觸   在世間  可愛的形色 可樂的形色

jivha+samphassa  loka   kaya+samphassa  lok mano+samphass loka     piyarupa    satarupa

f.    m.p.Nom. m.s.Loc.  m.   m.s.Nom. m.s.Loc. n.  m.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)  

在世間的舌觸…在世間的身觸…在世間的意觸為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

etthesa  tanha  uppajjamana  uppajjati, ettha   nivisamana nivisati.

在此處 此 渴愛   正在出生      出生       在此處  正在進入    進入

ettha+esa  tanha   uppajjati     uppajjati      ettha    nivisati     nivisati 

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.       adv.   ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

在這裡,渴愛正在出生、()出生,在這裡正在進入、()進入。

“Cakkhusamphassaja vedana loke… sotasamphassaja  vedana loke…

眼       觸生       受    在世間  耳     觸生      受     在世間

cakkhu+samphassa-ja   vedana   lok sota+samphassa-ja  vedana   loka

n.   adj.(f.s.Nom.)  m.s.Loc.  n.p.Nom. n. adj.(f.s.Nom.)  m.s.Loc.  n.p.Nom.

在世間的眼觸所生之受…在世間的耳觸所生之受…

ghanasamphassaja vedana  loke…  jivhasamphassaja vedana  loke… 

眼       觸生      受    在世間   耳     觸生        受     在世間

ghana+samphassa-j vedana  loka    jivha+samphassa-ja  vedana     loka

n.   adj.(f.s.Nom.) f.s.Nom. m.s.Loc. n.p.Nom. f. adj.(f.s.Nom.) f.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的鼻觸所生之受…在世間的舌觸所生之受…

kayasamphassaja vedana loke… manosamphassaja vedana loke  piyarupam satarupam

身       觸生    受  在世間   意      觸生       受  在世間  可愛的形色 可樂的形色

kaya+samphassa-j vedana  loka    mano+samphassa-ja  vedana  loka   piyarupa   satarupa

m.  adj.(f.s.Nom.) f.s.Nom. m.s.Loc. n.p.Nom. f. adj.(f.s.Nom.) f.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)  

在世間的身觸所生之受…在世間的意觸所生之受在世間為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

etthesa  tanha  uppajjamana  uppajjati, ettha   nivisamana nivisati.

在此處 此 渴愛   正在出生        出生    在此處   正在進入    進入

ettha+esa  tanha   uppajjati      uppajjati    ettha    nivisati     nivisati 

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)    3s.pres.     adv.   ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

在這裡,渴愛正在出生、()出生,在這裡正在進入、()進入。

“Rupasabba loke… saddasabba loke… gandhasabba loke… rasasabba loke… 

色   想  在世間  聲    想  在世間   香    想   在世間   味   想   在世間 

rupa+sabba  loka    sadda+sabba  loka  gandha+sabba  loka    rasa+sabba  loka  

n.  f.s.Nom. m.s.Loc. m.  f.s.Nom. m.s.Loc. m.  f.s.Nom. m.s.Loc.  m. f.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的色想…在世間的聲想…在世間的香想…在世間的味想…

photthabbasabba loke… dhammasabba loke   piyarupam satarupam

觸         想  在世間    法     想  在世間   可愛的形色 可樂的形色

photthabba+sabba  loka   dhamma+sabba  loka    piyarupa    satarupa

n.      f.s.Nom. m.s.Loc.  m.n.  f.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)   

在世間的觸想…法想為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

etthesa  tanha  uppajjamana  uppajjati, ettha   nivisamana nivisati.

在此處 此 渴愛   正在出生        出生    在此處   正在進入    進入

ettha+esa  tanha   uppajjati       uppajjati   ettha    nivisati      nivisati 

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)    3s.pres.     adv.    ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

在這裡,渴愛正在出生、()出生,在這裡正在進入、()進入。

“Rupasabcetana loke… saddasabcetana loke… gandhasabcetana loke…rasasabcetana loke…

色   思  在世間  聲       思  在世間   香      思   在世間   味   思     在世間 

rupa+sabcetana  loka  sadda+sabcetana  loka  gandha+sabcetana loka     rasa+sabcetana  loka  

n.  f.s.Nom. m.s.Loc.  m.  f.s.Nom. m.s.Loc.  m.  f.s.Nom. m.s.Loc.   m.  f.s.Nom.  m.s.Loc.

在世間的色思…在世間的聲思…在世間的香思…在世間的味思…

photthabbasabcetana loke… dhammasabcetana loke   piyarupam satarupam

觸           思    在世間    法       思    在世間   可愛的形色 可樂的形色

photthabba+sabcetana  loka    dhamma+sabcetana  loka    piyarupa    satarupa

n.        f.s.Nom.  m.s.Loc.  m.n.   f.s.Nom.  m.s.Loc.  adj.(n.s.Nom.)   

在世間的觸思…在世間的法思為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

etthesa  tanha  uppajjamana  uppajjati, ettha   nivisamana nivisati.

在此處 此 渴愛   正在出生        出生    在此處   正在進入    進入

ettha+esa  tanha   uppajjati       uppajjati   ettha    nivisati      nivisati 

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)    3s.pres.     adv.    ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

在這裡,渴愛正在出生、()出生,在這裡正在進入、()進入。

“Rupatanha loke… saddatanha loke… gandhatanha loke… rasatanha loke… 

色   愛  在世間  聲  愛  在世間   香     愛   在世間   味   愛  在世間 

rupa+tanha  loka  sadda+tanha  loka  gandha+tanha   loka     rasa+tanha  loka  

n.  f.s.Nom. m.s.Loc. m. f.s.Nom. m.s.Loc. m.  f.s.Nom. m.s.Loc.  m. f.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的色愛…在世間的聲愛…在世間的香愛…在世間的味愛…

photthabbatanha  loke… dhammatanha loke  piyarupam  satarupam

觸         愛   在世間   法       愛 在世間  可愛的形色  可樂的形色

photthabba+ tanha  loka    dhamma+ tanha loka    piyarupa     satarupa

n.      f.s.Nom.  m.s.Loc.  m.n. f.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)    

在世間的觸愛…在世間的法愛為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

etthesa  tanha  uppajjamana  uppajjati, ettha   nivisamana nivisati.

在此處 此 渴愛   正在出生        出生    在此處   正在進入    進入

ettha+esa  tanha   uppajjati       uppajjati   ettha    nivisati      nivisati 

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)    3s.pres.     adv.    ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

在這裡,渴愛正在出生、()出生,在這裡正在進入、()進入。

“Rupavitakko loke… saddavitakko loke… gandhavitakko loke… rasavitakko loke…

色   尋   在世間  聲    尋  在世間    香     尋   在世間     味   尋    在世間 

rupa+vitakka  loka  sadda+vitakka  loka     gandha+vitakka  loka     rasa+vitakka  loka  

n.  f.s.Nom. m.s.Loc. m. m.s.Nom. m.s.Loc.     m.  m.s.Nom. m.s.Loc.    m. m.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的色尋…在世間的聲尋…在世間的香尋…在世間的味尋… 

 photthabbavitakko loke… dhammavitakko loke   piyarupam satarupam

觸         尋   在世間     法       尋  在世間   可愛的形色  可樂的形色

photthabba+ vitakka  loka    dhamma+ vitakka  loka    piyarupa     satarupa

n.      m.s.Nom.  m.s.Loc.  m.n.    m.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)     

在世間的觸尋…在世間的法尋為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色, 

etthesa  tanha  uppajjamana  uppajjati, ettha   nivisamana nivisati.

在此處 此 渴愛   正在出生        出生    在此處   正在進入    進入

ettha+esa  tanha   uppajjati       uppajjati   ettha    nivisati      nivisati 

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)    3s.pres.     adv.    ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

在這裡,渴愛正在出生、()出生,在這裡正在進入、()進入。

“Rupavicaro loke… saddavicaro loke… gandhavicaro loke… rasavicaro loke…

色   伺  在世間  聲    伺  在世間    香     伺   在世間   味   伺    在世間 

rupa+vicara  loka  sadda+vicara  loka     gandha+vicara  loka    rasa+vicara  loka  

n. m.s.Nom. m.s.Loc. m. m.s.Nom. m.s.Loc.   m.  m.s.Nom. m.s.Loc.  m. m.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的色伺…在世間的聲伺…在世間的香伺…在世間的味伺…

photthabbavicaro loke…  dhammavicaro  loke    piyarupam satarupam

觸         伺   在世間     法       伺  在世間    可愛的形色  可樂的形色

photthabba+ vitakka  loka    dhamma+ vitakka  loka    piyarupa     satarupa

n.      m.s.Nom.  m.s.Loc.  m.n.   m.s.Nom. m.s.Loc.  adj.(n.s.Nom.)     

在世間的觸伺…在世間的法伺為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色, 

etthesa  tanha  uppajjamana  uppajjati, ettha   nivisamana nivisati.

在此處 此 渴愛   正在出生        出生    在此處   正在進入    進入

ettha+esa  tanha   uppajjati       uppajjati   ettha     nivisati      nivisati 

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)    3s.pres.     adv.    ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

在這裡,渴愛正在出生、()出生,在這裡正在進入、()進入。

Idam  vuccati,  bhikkhave, dukkhasamudayam ariyasaccam.

這      稱為     諸比丘!   苦    集(原因)     聖   諦

idam   vuccati    bhikkhu     dukkha+samudaya   ariya+sacca

n.s.Nom. 3s.pres.   m.p.Voc.     m.n.    n.s.Nom.  adj.  n.s.Nom.

諸比丘!這是說苦集聖諦。

Nirodhasaccaniddeso (滅諦解說)

134. “Katamabca, bhikkhave, dukkhanirodham ariyasaccam?

什麼     及   諸比丘!        苦滅            聖諦

katamam+ca    bhikkhu     dukkha+nirodha     ariyasacca

    adj.(n.s.Nom.)   m.p.Voc.     m.n.  n.s.Nom.     n.s.Nom.

諸比丘!什麼是苦滅聖諦?

yo tassayeva tanhaya 1~2asesaviraganirodho 3cago     4patinissaggo 5mutti   6analayo.  

凡是 那種    貪愛  1無賸餘 離染 2滅        3放出(無執著4捨離       5解脫   6無執著

ya tassa+yeva tanha  1asesa+viraga2nirodh3caga(<cajati4pati+nissagga(<nissajjati) 5mutti  6an+alaya

m.s.Nom.    f.s.Nom. adj.  m.    m.s.Nom. m.s.Nom.        m.s.Nom.     f.s.Nom.   m.s.Nom.

凡是那種貪愛的1離貪無賸餘、2滅、3放出、4捨離、5解脫、6無執著。

“Sa kho panesa, bhikkhave, tanha kattha pahiyamana pahiyati, kattha nirujjhamana nirujjhati?

那     而   這  諸比丘! 渴愛  何處  正被捨棄   被捨棄 在此處  正止滅     被止滅

sa   pana+esa   bhikkh tanha kattha pajahati(pass.)     kattha  nirundhati(nirodhati)(pass.

f.s.Nom. f.s.Nom. m.p.Voc. f.s.Nom. adv.  ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres. adv. ppr.pass.(f.s.Nom.) 3s.pres.pass.

復次,諸比丘!那渴愛在哪裡正被捨棄、()被捨棄?在哪裡正止滅、()被止滅?

Yam loke piyarupam satarupam, etthesa tanha pahiyamana pahiyati, ettha nirujjhamana nirujjhati.

凡是 在世間 可愛的形色 可樂的形色 此 渴愛  正被捨棄   被捨棄 在此處  正止滅   被止滅

ya   lok  piyarupa  satarupa   ettha+esa  tanha  pajahati(pass.)   kattha  nirundhati(nirodhati) 

n.s.Nom. n.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)adv. f.s.Nom.″ ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres. adv.  ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

世間有令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,在這裡渴愛即正被捨棄、()被捨棄,在這裡正止滅、()被止滅。

“Kibca loke piyarupam satarupam Cakkhu loke piyarupam satarupam,

什麼  在世間 可愛的形色 可樂的形色     眼  在世間  可愛的形色 可樂的形色

kim+ca  loka    piyarupa    satarupa   cakkhu  loka   piyarupa     satarupa

       n.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)        n.s.Nom.  m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)  

什麼是在世間令人喜歡的形色、令人愉悅的形色?眼在世間有令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesa tanha pahiyamana    pahiyati,  ettha    nirujjhamana          nirujjhati. 

在此處 這 渴愛 正被捨棄        被捨棄    在此處      正止滅                   被止滅

ettha+eta tanha pajahati(pass.)(<ha捨棄)     ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)(<ni+rudh成長) 

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)    3s.pres.    adv.     ppr.(f.s.Nom.)                  3s.pres.

在這裡,渴愛即正被捨棄、()被捨棄,在這裡正止滅、()被止滅。

Sotam loke …pe…ghanam loke…jivha loke…  kayo loke…  mano loke 

耳   在世間       鼻   在世間    舌  在世間   身 在世間     意  在世間 

sota   loka         ghana   loka      jivha  loka     kay loka      mano  loka

n.s.Nom. m.s.Loc. n.s.Nom. m.s.Loc. f.s.Nom. m.s.Loc. m.s.Nom. m.s.Loc. m.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的耳…在世間的鼻…在世間的舌…在世間的身…在世間的意

piyarupam satarupam, etthesa tanha pahiyamana pahiyati, ettha nirujjhamana nirujjhati. 

可愛的形色 可樂的形色 在此處 渴愛  正被捨棄     被捨棄  在此處   正止滅     被止滅

piyarupa     satarupa   ettha+esa tanha  pajahati(pass.)      ettha nirundhati(nirodhati)(pass.

adj.(n.s.Nom.)  ″    adv. f.s.Nom. ″ caus.ppr.(f.s.Nom.) f.s.Nom. adv. caus.ppr.(f.s.Nom.) f.s.Nom.

為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,在這裡,渴愛即正被捨棄、()被捨棄,在這裡正止滅、()被止滅。

“Rupa loke…   sadda loke…  gandha loke…  rasa loke…   photthabba loke… 

眾色 在世間    眾聲  在世間    眾香   在世間   眾味  在世間    眾觸       在世間 

rupa  loka       sadda  loka     gandha  loka     rasa  loka       photthabb loka

n.p.Nom. m.s.Loc. m.p.Nom. m.s.Loc. m.p.Nom. m.s.Loc. m.p.Nom. m.s.Loc. n.p.Nom. m.s.Loc.

在世間的色…在世間的聲…在世間的香…在世間的味…在世間的觸… 

dhamma loke    piyarupam  satarupam

 諸法    在世間  可愛的形色    可樂的形色

dhamma   loka     piyarupa       satarupa

n.p.Nom. m.s.Loc.  adj.(n.s.Nom.)     

在世間的諸法為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

etthesa   tanha pahiyamana  pahiyati,  ettha    nirujjhamana    nirujjhati. 

在此處 這 渴愛   正被捨棄     被捨棄    在此處      正止滅            被止滅

ettha+eta   tanha pajahati(pass.)            ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)    

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.     adv.     ppr.(f.s.Nom.)         3s.pres.

在這裡,渴愛即正被捨棄、()被捨棄,在這裡正止滅、()被止滅。

“Cakkhuvibbanam loke… sotavibbanam loke… ghanavibbanam loke… jivhavibbanam loke…

眼    識       在世間   耳識        在世間     鼻識        在世間  舌識        在世間

cakkhu+vibbana    loka   sotavibbana     loka    ghanavibbana    loka    jivhavibbana   loka

n.     n.p.Nom. m.s.Loc.  n.p.Nom.     m.s.Loc.  n.p.Nom.      m.s.Loc.  n.p.Nom.   m.s.Loc.

在世間的眼識…在世間的耳識…在世間的鼻識…在世間的舌識…

kayavibbanam loke… manovibbanam loke  piyarupam   satarupam

身識         在世間     意識       在世間  可愛的形色    可樂的形色

kayavibbanam loka      manovibbana     loka     piyarupa       satarupa

n.p.Nom.    m.s.Loc.   n.p.Nom.       m.s.Loc.  adj.(n.s.Nom.)     

在世間的身識…在世間的意識為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

etthesa   tanha pahiyamana  pahiyati,  ettha    nirujjhamana    nirujjhati. 

在此處 這 渴愛   正被捨棄     被捨棄    在此處      正止滅            被止滅

ettha+eta   tanha pajahati(pass.)            ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)    

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.     adv.     ppr.(f.s.Nom.)         3s.pres.

在這裡,渴愛即正被捨棄、()被捨棄,在這裡正止滅、()被止滅。

“Cakkhusamphasso loke… sotasamphasso loke… ghanasamphasso loke…

眼    觸      在世間    耳     觸    在世間   鼻     觸       在世間

cakkhu+samphassa   loka    sota+samphassa  loka   ghana+samphassa    loka

n.     m.s.Nom.  m.s.Loc.   n  m.s.Nom. m.s.Loc.  n.     m.s.Nom.  m.s.Loc.

在世間的眼觸…在世間的耳觸…在世間的鼻觸…

jivhasamphasso loke… kayasamphasso loke… manosamphasso loke piyarupam satarupam

舌    觸    在世間   身     觸   在世間  意     觸   在世間  可愛的形色 可樂的形色

jivha+samphassa  loka   kaya+samphassa  lok mano+samphass loka     piyarupa    satarupa

f.    m.p.Nom. m.s.Loc.  m.   m.s.Nom. m.s.Loc. n.  m.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)  

在世間的舌觸…在世間的身觸…在世間的意觸為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

etthesa   tanha pahiyamana  pahiyati,  ettha    nirujjhamana    nirujjhati. 

在此處 這 渴愛   正被捨棄     被捨棄    在此處      正止滅            被止滅

ettha+eta   tanha pajahati(pass.)            ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)    

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.     adv.     ppr.(f.s.Nom.)         3s.pres.

在這裡,渴愛即正被捨棄、()被捨棄,在這裡正止滅、()被止滅。

“Cakkhusamphassaja vedana loke… sotasamphassaja  vedana loke…

眼       觸生       受    在世間  耳     觸生      受     在世間

cakkhu+samphassa-ja   vedana   loka… sota+samphassa-ja  vedana   loka

n.   adj.(f.s.Nom.)  m.s.Loc.  n.p.Nom. n. adj.(f.s.Nom.)  m.s.Loc.  n.p.Nom.

在世間的眼觸所生之受…在世間的耳觸所生之受…

ghanasamphassaja vedana  loke…  jivhasamphassaja vedana  loke… 

眼       觸生      受    在世間   耳     觸生        受     在世間

ghana+samphassa-j vedana  loka    jivha+samphassa-ja  vedana    loka

n.   adj.(f.s.Nom.) f.s.Nom. m.s.Loc. n.p.Nom. f. adj.(f.s.Nom.) f.s.Nom.   m.s.Loc.

在世間的鼻觸所生之受…在世間的舌觸所生之受…

kayasamphassaja vedana loke… manosamphassaja vedana loke  piyarupam satarupam

身       觸生    受  在世間   意      觸生       受  在世間  可愛的形色 可樂的形色

kaya+samphassa-j vedana  loka    mano+samphassa-ja  vedana  loka   piyarupa   satarupa

m.  adj.(f.s.Nom.) f.s.Nom. m.s.Loc. n.p.Nom. f. adj.(f.s.Nom.) f.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)  

在世間的身觸所生之受…在世間的意觸所生之受在世間為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

etthesa   tanha pahiyamana  pahiyati,  ettha    nirujjhamana    nirujjhati. 

在此處 這 渴愛   正被捨棄     被捨棄    在此處      正止滅            被止滅

ettha+eta   tanha pajahati(pass.)            ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)    

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.     adv.     ppr.(f.s.Nom.)         3s.pres.

在這裡,渴愛即正被捨棄、()被捨棄,在這裡正止滅、()被止滅。

“Rupasabba loke… saddasabba loke… gandhasabba loke… rasasabba loke… 

色   想  在世間  聲    想  在世間   香    想   在世間   味   想   在世間 

rupa+sabba  loka    sadda+sabba  loka  gandha+sabba  loka    rasa+sabba  loka  

n.  f.s.Nom. m.s.Loc. m.  f.s.Nom. m.s.Loc. m.  f.s.Nom. m.s.Loc.  m. f.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的色想…在世間的聲想…在世間的香想…在世間的味想…

photthabbasabba loke… dhammasabba loke   piyarupam satarupam

觸         想  在世間    法     想  在世間   可愛的形色 可樂的形色

photthabba+sabba  loka   dhamma+sabba  loka    piyarupa    satarupa

n.      f.s.Nom. m.s.Loc.  m.n.  f.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)   

在世間的觸想…法想為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

etthesa   tanha pahiyamana  pahiyati,  ettha    nirujjhamana    nirujjhati. 

在此處 這 渴愛   正被捨棄     被捨棄    在此處      正止滅            被止滅

ettha+eta   tanha pajahati(pass.)            ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)    

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.     adv.     ppr.(f.s.Nom.)         3s.pres.

在這裡,渴愛即正被捨棄、()被捨棄,在這裡正止滅、()被止滅。

“Rupasabcetana loke… saddasabcetana loke… gandhasabcetana loke…rasasabcetana loke…

色   思  在世間  聲       思  在世間   香      思   在世間   味   思     在世間 

rupa+sabcetana  loka  sadda+sabcetana  loka  gandha+sabcetana loka     rasa+sabcetana  loka  

n.  f.s.Nom. m.s.Loc.  m.  f.s.Nom. m.s.Loc.  m.  f.s.Nom. m.s.Loc.   m.  f.s.Nom.  m.s.Loc.

在世間的色思…在世間的聲思…在世間的香思…在世間的味思…

photthabbasabcetana loke… dhammasabcetana loke   piyarupam satarupam

觸           思    在世間    法       思    在世間   可愛的形色 可樂的形色

photthabba+sabcetana  loka    dhamma+sabcetana  loka    piyarupa    satarupa

n.        f.s.Nom.  m.s.Loc.  m.n.   f.s.Nom.  m.s.Loc.  adj.(n.s.Nom.)   

在世間的觸思…在世間的法思為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

etthesa   tanha pahiyamana  pahiyati,  ettha    nirujjhamana    nirujjhati. 

在此處 這 渴愛   正被捨棄     被捨棄    在此處      正止滅            被止滅

ettha+eta   tanha pajahati(pass.)            ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)    

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.     adv.     ppr.(f.s.Nom.)         3s.pres.

在這裡,渴愛即正被捨棄、()被捨棄,在這裡正止滅、()被止滅。

“Rupatanha loke… saddatanha loke… gandhatanha loke… rasatanha loke… 

色   愛  在世間  聲  愛  在世間   香     愛   在世間   味   愛  在世間 

rupa+tanha  loka  sadda+tanha  loka  gandha+tanha   loka     rasa+tanha  loka  

n.  f.s.Nom. m.s.Loc. m. f.s.Nom. m.s.Loc. m.  f.s.Nom. m.s.Loc.  m. f.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的色愛…在世間的聲愛…在世間的香愛…在世間的味愛…

photthabbatanha  loke… dhammatanha loke  piyarupam  satarupam

觸         愛   在世間   法       愛 在世間  可愛的形色  可樂的形色

photthabba+ tanha  loka    dhamma+ tanha loka    piyarupa     satarupa

n.      f.s.Nom.  m.s.Loc.  m.n. f.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)    

在世間的觸愛…在世間的法愛為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

etthesa   tanha pahiyamana  pahiyati,  ettha    nirujjhamana    nirujjhati. 

在此處 這 渴愛   正被捨棄     被捨棄    在此處      正止滅            被止滅

ettha+eta   tanha pajahati(pass.)            ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)    

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.     adv.     ppr.(f.s.Nom.)         3s.pres.

在這裡,渴愛即正被捨棄、()被捨棄,在這裡正止滅、()被止滅。

“Rupavitakko loke… saddavitakko loke… gandhavitakko loke… rasavitakko loke…

色   尋   在世間  聲    尋  在世間    香     尋   在世間     味   尋    在世間 

rupa+vitakka  loka  sadda+vitakka  loka     gandha+vitakka  loka     rasa+vitakka  loka  

n.  f.s.Nom. m.s.Loc. m. m.s.Nom. m.s.Loc.     m.  m.s.Nom. m.s.Loc.    m. m.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的色尋…在世間的聲尋…在世間的香尋…在世間的味尋… 

 photthabbavitakko loke… dhammavitakko loke   piyarupam satarupam

觸         尋   在世間     法       尋  在世間   可愛的形色  可樂的形色

photthabba+ vitakka  loka    dhamma+ vitakka  loka    piyarupa     satarupa

n.      m.s.Nom.  m.s.Loc.  m.n.    m.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)     

在世間的觸尋…在世間的法尋為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色, 

etthesa   tanha pahiyamana  pahiyati,  ettha    nirujjhamana    nirujjhati. 

在此處 這 渴愛   正被捨棄     被捨棄    在此處      正止滅            被止滅

ettha+eta   tanha pajahati(pass.)            ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)    

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.     adv.     ppr.(f.s.Nom.)         3s.pres.

在這裡,渴愛即正被捨棄、()被捨棄,在這裡正止滅、()被止滅。

“Rupavicaro loke… saddavicaro loke… gandhavicaro loke… rasavicaro loke…

色   伺  在世間  聲    伺  在世間    香     伺   在世間   味   伺    在世間 

rupa+vicara  loka  sadda+vicara  loka     gandha+vicara  loka    rasa+vicara  loka  

n. m.s.Nom. m.s.Loc. m. m.s.Nom. m.s.Loc.   m.  m.s.Nom. m.s.Loc.  m. m.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的色伺…在世間的聲伺…在世間的香伺…在世間的味伺…

photthabbavicaro loke…  dhammavicaro  loke    piyarupam satarupam

觸         伺   在世間     法       伺  在世間    可愛的形色  可樂的形色

photthabba+ vitakka  loka    dhamma+ vitakka  loka    piyarupa     satarupa

n.      m.s.Nom.  m.s.Loc.  m.n.   m.s.Nom. m.s.Loc.  adj.(n.s.Nom.)     

在世間的觸伺…在世間的法伺為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色, 

etthesa   tanha pahiyamana  pahiyati,  ettha    nirujjhamana    nirujjhati. 

在此處 這 渴愛   正被捨棄     被捨棄    在此處      正止滅            被止滅

ettha+eta   tanha pajahati(pass.)            ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)    

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.     adv.     ppr.(f.s.Nom.)         3s.pres.

在這裡,渴愛即正被捨棄、()被捨棄,在這裡正止滅、()被止滅。

Idam vuccati, bhikkhave, dukkhanirodham ariyasaccam.

這      稱為     諸比丘!   苦     滅     聖   諦

idam   vuccati    bhikkhu   dukkha+nirodha   ariya+sacca

n.s.Nom. 3s.pres.   m.p.Voc.    n.   m.s.Nom.  adj.  n.s.Nom.

諸比丘!這稱為苦滅聖諦。

Maggasaccaniddeso (道諦解說)

135. “Katamabca, bhikkhave,  dukkhanirodhagamini patipada  ariyasaccam?

什麼  及  諸比丘   苦     滅      導至      道         聖諦

katamam+ca    bhikkh  dukkha+nirodha+gamini    patipada   ariyasacca

adj.(m.s.Nom.) m.p.Voc.    m.      m.   f.s.Nom.   f.s.Nom.    n.s.Nom.

諸比丘!什麼是導至苦滅行道聖諦?

ayameva ariyo atthavgiko maggo, seyyathidam—sammaditthi sammasavkappo sammavaca

此即    聖的  八 支      道    即是   這些     正見      正思惟           正語

ayameva ariya attha+avgika magga   seyyatha+idam  sammaditthi  sammasavkapp sammavaca

m.s.Nom. m.s.Nom. m.s.Nom. m.s.Nom. adv. m.s.Nom.  f.s.Nom.   m.s.Nom.         f.s.Nom.

這就是八支聖道,包括這些:正見、正思惟、正語、

sammakammanto  samma-ajivo sammavayamo sammasati  sammasamadhi. 

正   業            正     命    正    精進     正    念      正    定

sammakammanta   samma-ajiva   sammavayama   sammasati     sammasamadhi

m.s.Nom.       m.s.Nom.    m.s.Nom.        f.s.Nom.        m.s.Nom.

正業、正命、正精進、正念、正定。

“Katama ca, bhikkhave, sammaditthi? Yam kho, bhikkhave, dukkhe banam,

什麼         諸比丘!  正     見     凡是      諸比丘!    在苦    智

katama       bhikkhu    samma+ditthi    ya        bhikkhu    dukkha   bana

adj.(f.s.Nom.) m.p.Voc.  adj.  f.s.Nom.   n.s.Nom.   m.p.Voc.    m.s.Loc. n.s.Nom.

諸比丘什麼是正見諸比丘凡是苦之智、

dukkhasamudaye banam, dukkhanirodhe banam, dukkhanirodhagaminiya patipadaya banam.

苦       集       智      苦    滅      智    苦      滅     行       道        智 

dukkha+samudaya  bana   dukkha+nirodh bana  dukkha+nirodha+gamini    patipada     bana

m.     m.s.Loc.  n.s.Nom.  m.  m.s.Loc. n.s.Nom.  m.  m.s.Loc. n.s.Nom.   f.s.Loc.   n.s.Nom

苦集之智、苦滅之智、知至苦滅之道之智,

Ayam  vuccati, bhikkhave, sammaditthi.

這       稱為    諸比丘!  正見

idam   vuccati   bhikkhu   sammaditthi

n.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   f.s.Nom.

諸比丘!這稱為正見。

“Katamo ca,  bhikkhave, sammasavkappo?

什麼          諸比丘!   正      思

katama       bhikkhu    samma+savkappa

adj.(m.s.Nom.) m.p.Voc.   adj.   m.s.Nom.

復次,諸比丘!什麼是正思

Nekkhammasavkappo  abyapadasavkappo  avihimsasavkappo.

無欲          思      無 恚(逆向行) 思      無   害      思

nekkhamma+savkappa   a+byapada+savkappa   a+vihimsa+savkappa

n.         m.s.Nom.      m.    m.s.Nom.       f.     m.s.Nom.

無欲之思,無恚之思,無害之思, 

Ayam  vuccati,  bhikkhave,  sammasavkappo.

這      稱為      諸比丘!     正     思

idam   vuccati   bhikkhu      samma+savkappa

n.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.     adj.    m.s.Nom.

諸比丘!這稱為正思。

“Katama ca, bhikkhave, sammavaca? Musavada veramani, pisunaya vacaya veramani,

什麼        諸比丘!     正語         妄語      遠離    挑撥離間的  語言     遠離

Katama      bhikkhu   samma+vaca   musavada  veramani    pisun    vaca    veramani

adj.(f.s.Nom.) m.p.Voc.   adj.  f.s.Nom.  m.s.Abl.   f.s.Nom.  adj.(f.s.Abl.)  f.s.Abl.   f.s.Nom.

復次諸比丘什麼是正語遠離妄語遠離兩舌

pharusaya vacaya  veramani, samphappalapa veramani. Ayam vuccati, bhikkhave, sammavaca.

粗糙的     語     遠離     廢話(綺語)      遠離      這    稱為   諸比丘!  正     語

pharusaya  vaca  veramani sampha+p+palapa  veramani  ayam  vuccati  bhikkhu   samma+vaca

adj.(f.s.Abl.) f.s.Abl. f.s.Nom.  n.   m.s.Abl.    f.s.Nom.  f.s.Nom. 3s.pres. m.p.Voc.   adj. f.s.Nom.

遠離惡口,遠離綺語,諸比丘!這稱為正語。

“Katamo ca, bhikkhave, sammakammanto

什麼         諸比丘!    正     業

Katama      bhikkhu    samma+kammanta

adj.(m.s.Nom.) m.p.Voc.   adj.  m.s.Nom.

復次,諸比丘!什麼是正業

Panatipataveramani adinnadana  veramani, kamesumicchacara veramani 

有息者 殺   遠離     給與  拿起    遠離      欲望   錯誤的 行爲   遠離

pana+atipata+veramani  a-dinna+adana  veramani   kamesu  miccha-acara  veramani<viramana

m.    m.   f.s.Nom.    pp.  n.s.Abl.   f.s.Nom.  m.p.Loc.  ind.  m.p.Nom.  f.s.Nom. 

遠離殺生,遠離不與取,遠離邪淫

Ayam vuccati, bhikkhave, sammakammanto. 

這     稱為      諸比丘!   正     業

idam   vuccati   bhikkhu    samma+kammanta

n.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   adj.   m.s.Nom.

諸比丘!這稱為正業。

“Katamo ca, bhikkhave, samma-ajivo?

什麼正命     諸比丘!    正    命

Katama      bhikkhu    samma-ajiva

adj.(m.s.Nom.) m.p.Voc.   adj.  m.s.Nom.

復次,諸比丘!什麼是正命

Idha, bhikkhave, ariyasavako miccha-ajivam pahaya samma-ajivena jivitam kappeti.

在此  諸比丘!   聖弟子      邪      命     捨       正  命      生命   過著(生活)

idha  bhikkhu    ariyasavaka    miccha-ajiva   pajahati samma-ajiva  jivita kappeti<kapp使適合

adv.  m.p.Voc.   m.s.Nom.      ind.  m.s.Acc.   ger.   adj. m.s.Ins. n.s.Acc.  3s.pres.

諸比丘!在此,聖弟子捨邪命,依正命而活命。

Ayam  vuccati, bhikkhave, samma-ajivo.

這      稱為     諸比丘!   正    命

idam   vuccati   bhikkhu    samma-ajiva

n.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   adj. m.s.Nom.

諸比丘!這稱為正命。

“Katamo ca, bhikkhave, sammavayamo?

什麼        諸比丘!    正     精進

katama      bhikkhu    samma+vayama(<vi分、離(有強化作用)+a+yam抵達)

adj.(m.s.Nom.) m.p.Voc.   adj.  m.s.Nom.

復次,諸比丘!什麼是正精進? 

Idha, bhikkhave, bhikkhu anuppannanam papakanam akusalanam dhammanam anuppadaya

於此  諸比丘!  比丘     未  已生的     諸惡的    不  諸善的    諸法     未  已生

idha   bhikkhu   hikkhu  an+uppanna<uppajjati  papaka    a+kusala      dhamma   an+uppadaya

adv.  m.p.Voc. m.s.Nom. pp.(n.p.Acc.)     adj.(n.p.Acc.) adj.(n.p.Acc.)   n.p.Acc.  ger. (of uppajjati)

諸比丘!於此,比丘使未生之惡不善法令不生,

1chandam janeti, 2vayamati,        3viriyam arabhati, 4cittam pagganhati padahati;

1欲      生起   2精進               3勤奮    發動    4心  鞭策、策勵  努力(pa+dah放置)

1chanda  janeti 2vayamati(vi+a+yam檢查3viriya   arabhati  4citta pagganhati<pa+gah padahati

m.s.Acc. 3s.pres.  3s.pres.              n.s.Acc.  3s.pres.   n.s.Acc.  3s.pres.         3s.pres.

1起欲、2精進、3發動勤奮、4努力鞭策心。

uppannanam  papakanam  akusalanam  dhammanam  pahanaya  

諸已生的       諸惡的       不  諸善的      諸法        為…捨斷

uppajjati        papaka         a+kusala        dhamma         pahana

pp.(n.p.Acc.) adj.(n.p.Acc.)     adj.(n.p.Acc.)     n.p.Acc.       n.s.Dat.

捨斷已生之諸惡不善法。

1chandam janeti 2vayamati, 3viriyam arabhati, 4cittam pagganhati padahati;

1欲      生起   2精進     3勤奮    發動     4心    鞭策、策勵   努力

1chanda  janeti 2vayamati     3viriya   arabhati  4citta   pagganhati    padahati

m.s.Acc. 3s.pres.  3s.pres.    n.s.Acc.  3s.pres.   n.s.Acc.  3s.pres.      3s.pres.

1起欲、2精進、3發動勤奮、4努力鞭策心。

anuppannanam   kusalanam dhammanam uppadaya  1chandam janeti, 2vayamati, 

未   諸已生         諸善的      諸法     為…生起     1欲       生起   2精進

an+uppanna<uppajjati  kusala     dhamma    uppajjati      1chanda    janeti   2vayamati

pp.(n.p.Acc.)     adj.(n.p.Acc.)  n.s.Acc.     n.s.Dat.      n.s.Acc.  3s.pres.   3s.pres.

生起未生之諸善法,1起欲、2精進、

3viriyam arabhati, 4cittam pagganhati padahati; uppannanam kusalanam dhammanam thitiya 

3勤奮    發動    4心     鞭策       努力    諸已生        諸善       諸法    為…持續

3viriya   arabhati   4citta   pagganhati  padahati    uppanna       kusala      dhamma      thiti

n.s.Acc.  3s.pres.   n.s.Acc.  3s.pres.  3s.pres.  pp.(n.p.Acc.)  adj.(n.p.Acc.) n.s.Acc.  pp.(f.s.Dat.)

3發動勤奮、4努力鞭策心;為持續已生之諸善法、

asammosaya        bhiyyobhavaya vepullaya bhavanaya paripuriya 

不  混亂、迷惑        倍、更多 修習     廣       修習     為…圓滿

a+sammosa(=sammoha)   bhiyyo+bhava    vepulla   bhavana    paripuri

   n.s.Dat.             adv.   m.s.Dat.   n.s.Dat.   f.s.Dat.     f.s.Dat.

不混亂、倍修習、廣修習、圓滿,

1chandam, janeti 2vayamati, 3viriyam arabhati, 4cittam pagganhati padahati. 

1欲      生起   2精進     3勤奮    發動     4心    鞭策、策勵   努力

1chanda  janeti 2vayamati     3viriya   arabhati  4citta   pagganhati    padahati

m.s.Acc. 3s.pres.  3s.pres.    n.s.Acc.  3s.pres.   n.s.Acc.  3s.pres.      3s.pres.

1起欲、2精進、3發動勤奮、4努力鞭策心。

Ayam  vuccati, bhikkhave, sammavayamo.

這      稱為     諸比丘!   正精進

idam   vuccati   bhikkhu    samma+vayama

n.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   m.s.Nom.

諸比丘!這稱為正精進。

“Katama ca, bhikkhave, sammasati? Idha, bhikkhave, bhikkhu kaye kayanupassi viharati

什麼        諸比丘!   正念        於此   諸比丘!   比丘    在身  身   隨觀     住

katama     bhikkhu    samma+sati    idha  bhikkhu    bhikkhu   kaya kaya+anupassin viharati

adj.(f.s.Nom.) m.p.Voc.  adj.  f.s.Nom.  adv.   M.p.Voc.  m.s.Nom. m.s.Loc. m.  m.s.Nom. 3s.pres.

復次,諸比丘!什麼是正念?諸比丘!在這裡,比丘在身,觀身而住,

atapi     sampajano   satima   vineyya    loke    abhijjhadomanassam;

熱心      一起  知    有念、具念   引離       在世間     貪欲        憂

atapin    sam+pajana    satimant vineti< vi+neti loka     abhijjha + domanassa

adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)  3s.opt.     m.s.Loc.    f.        n.s.Acc.

熱心、正知、具念,在世間引離貪憂。

vedanasu vedananupassi viharati atapi sampajano satima vineyya loke abhijjhadomanassam;

在諸受   諸受  隨觀       住    熱心  一起  知  有念、具念 引離 在世間   貪欲    憂

vedana vedana+anupassin viharati atapin sam+pajansatimant vineti<vi+neti loka  abhijjha+domanassa

f.p.Loc.  f. adj.(m.s.Nom.)  3s.pres. adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)  3s.opt.    m.s.Loc.    f.  n.s.Acc.

在感受,觀感受而住,熱誠、正知、具念,引離在世間的貪、憂,

citte cittanupassi viharati  atapi sampajano satima vineyya loke abhijjhadomanassam;

在心   心   隨觀   住     熱心  一起  知  有念、具念 引離 在世間  貪  憂

citt citta+anupassin viharati  atapin sampajansatimant  vineyya  loka   abhijjha+domanassa

n.s.Loc. n. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) 3s.opt. m.s.Loc.   f.  n.s.Acc.

在心,隨觀心而住,熱誠、正知、具念,引離在世間的貪、憂,

dhammesu dhammanupassi viharati atapi sampajano satima vineyya loke abhijjhadomanassam

在諸法    諸法  隨觀    他住  熱心  一起  知    有念、具念  引離    在世間  貪欲  憂

dhamma   dhamma+anupassin  viharati  atapin sam+pajansatimant vineti  loka  abhijjha+domanassa

n.p.Loc.  m.n.p.  m.s.Nom. 3s.pres. adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)  3s.opt. m.s.Loc. f. n.s.Acc.

在諸法,觀諸法而住,熱誠、正知、具念,引離世間的貪、憂;

Ayam vuccati, bhikkhave, sammasati.

這     稱為      諸比丘!   正   念

idam   vuccati   bhikkhu    samma+sati

n.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   adj.  f.s.Nom.

諸比丘!這稱為正念。

“Katamo ca, bhikkhave, sammasamadhi?

什麼        諸比丘!      正     定

katama       bhikkhu     samma+samadhi

adj.(m.s.Nom.) m.p.Voc.    adj.   m.s.Nom.

復次,諸比丘!什麼是正定

Idha, bhikkhave,  bhikkhu  vivicceva       kamehi  vivicca  akusalehi  dhammehi

於此  諸比丘!   比丘      和隔離           從諸欲    離     ()諸不善   ()諸法

idha   bhikkh bhikkhu  viviccati (< vic分開)+eva  kama   vivicca    akusala      dhamma

adv.   m.p.Voc.  m.s.Nom.    ger.               m.p.Abl.    ger.    n.p.Abl.       n.p.Abl.

諸比丘!在這裡,比丘離諸欲、離諸不善法,

savitakkam savicaram vivekajam pitisukham pathamam jhanam upasampajja viharati.

有   尋     有 伺    離 生      喜   樂     初         禪    達到、具足    他住

sa+vitakka  sa+vicara  viveka-ja   piti+sukha   pathama     jhana  upasampajjati   viharati

  m.s.Acc. m.s.Acc. adj.(n.s.Acc.)   f.  n.s.Acc. adj.(n.s.Acc.)  n.s.Acc.     ger.      3s.pres.

有尋有伺,由離生喜、樂,達初禪而住;

Vitakkavicaranam vupasama ajjhattam sampasadanam cetaso ekodibhavam

()尋    伺        寂靜   內心﹑身內  安然﹑平靜   心的    專一

vitakka+vicara    vupasama   ajjhattam  sampasada   cetaso ekodibhava(ekodi一境界+bhava變成)

m.    m.p.Nom.   m.s.Acc.     adv.      m.s.Acc.  adj.(m.s.Acc.) m.s.Acc.

尋伺寂靜,內心安然,心成專一,

avitakkam avicaram samadhijam pitisukham dutiyam jhanam upasampajja viharati.

無   尋    無 伺    定   生     喜  樂     第二      禪     達到、具足    他住

a+vitakka  a+vicara   samadhi-ja   piti+sukha  dutiya     jhana   upasampajjati  viharati

m.s.Acc.   m.s.Acc. adj.(n.s.Acc.)   f. n.s.Acc. adj.(n.s.Acc.)  n.s.Acc.    ger.      3s.pres.

無尋無伺,由定生喜、樂,達第二禪而住;

Pitiya ca viraga  upekkhako  ca  viharati, sato  ca  sampajano,

喜      離染  捨的﹑旁觀(狀態)     他住  ()念       正知﹑正智

piti     viraga    upekkhaka         viharati   sato        sampajana

f.s.Abl.  m.s.Abl.  adj.(m.s.Nom.)      3s.pres. adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)

他住在捨,離喜之染而住,()正念正知,

sukhabca  kayena patisamvedeti, yam  tam   ariya  acikkhanti

樂         以身      他感受     那     這     諸聖者   宣說

sukham+ca  kaya   patisamvedeti   ya     ta      ariy   acikkhati

n.s.Acc.    m.s.Ins.   3s.pres.    n.s.Nom. n.s.Nom. m.p.Nom.  3s.pres.

以身感受樂,那些聖者這樣說:

‘upekkhako    satima  sukhavihari’ti tatiyam  jhanam upasampajja viharati.

捨的        具念     樂  住﹑停留  第三       禪     達到、具足    他住

upekkhaka     satimant    sukha+vihari   tatiya     jhana    upasampajjati  viharati

adj.(m.s.Nom.) adj.(n.s.Nom.) n. adj.(n.s.Acc.)        n.s.Acc.     ger.       3s.pres.

「捨、具念、樂住。」達第三禪而住。

Sukhassa ca pahana dukkhassa ca pahana pubbeva somanassadomanassanam atthavgama 

樂的       捨離      苦的       捨離     以前  唯 喜(su愉悅+manas憂      滅絕

sukha     pahana    dukkha      pahana     pubbe+eva  somanassa + domanassa  atthavgama

n.s.Gen.   n.p.Nom.  m.s.Gen.    n.p.Nom.     adv.  adv.     n.       n.s.Nom.    m.p.Nom.

再者,捨樂、離苦,以前所感受的喜、憂皆滅,

adukkhamasukham upekkhasatiparisuddhim catuttham jhanam upasampajja viharati.

不  苦     不  樂     捨      念    清淨    第四      禪     達到、具足    他住

a-dukkha+m+a-sukha   upekkha+sati+parisuddhi   catuttha   jhana  upasampajjati   viharati

   m.     n.s.Nom.    f.      f.   f.s.Acc. adj.(n.s.Acc.)  n.s.Acc.    ger.        3s.pres.

(成為)不苦不樂,捨念清淨,達第四禪而住。

Ayam vuccati, bhikkhave, sammasamadhi.

這     稱為     諸比丘!   正    定﹑三摩地

idam   vuccati   bhikkhu    samma+samadhi

n.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   adj.   m.s.Nom.

諸比丘!這稱為正定。

Idam vuccati, bhikkhave, dukkhanirodhagamini   patipada  ariyasaccam.

這      稱為     諸比丘!   苦     滅    行        道      聖    諦

idam   vuccati    bhikkhu   dukkha+nirodha+ gamini   patipada   ariya+sacca

n.s.Nom. 3s.pres.   m.p.Voc.    m.    m. adj.( f.s.Nom.)  f.s.Nom.  adj.  n.s.Nom.

諸比丘!這稱為導至苦滅行道聖諦。

136. “Iti ajjhattam  va  dhammesu dhammanupassi  viharati,

這樣  身內     或     在諸法    ()法   隨觀       他住

iti  ajjhattam         dhamma   dhamma+anupassi     viharati 

ind.   adv.          n.p.Loc.     n.p.  adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

這樣在身內,在(四聖諦)諸法,隨觀諸法而住;

bahiddha va  dhammesu  dhammanupassi  viharati,

在外部    或   在諸法      ()法   隨觀         他住

bahiddha       dhamm    dhamma+anupassin     viharati

adv.         n.p.Loc.     n.p.  adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

這樣在身外,在(四聖諦)諸法,隨觀諸法而住;

ajjhattabahiddha  va  dhammesu dhammanupassi  viharati;

身內     身外    或   在諸法    ()法     隨觀     他住

ajjhatta+bahiddha       dhamma    dhamma+anupassin   viharati

adj.       adv.        n.p.Loc.   n.  adj.(m.s.Nom.)    3s.pres.

或在身內及身外,在(四聖諦)諸法,隨觀諸法而住。

samudayadhammanupassi    va  dhammesu   viharati, 

集          法      隨觀     或     在諸法       他住

samudaya+dhamma+anupassin           dhamma      viharati

m.       m.n. adj.(m.s.Nom.)          n.p.Loc.      3s.pres.

(四聖諦)諸法,隨觀集法而住;

vayadhammanupassi  va  dhammesu  viharati

滅     法      隨觀       或在諸法      他住

vaya+dhamma+anupassin       dhamma     viharati

m.   m.n. adj.(m.s.Nom.)      n.p.Loc.      3s.pres.

或在(四聖諦)諸法,隨觀滅法而住;

samudayavayadhammanupassi va dhammesu viharati.

集        滅     法     隨觀  或  在諸法     他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin    dhamma    viharati

m.       m.n.  m.n.  adj.(m.s.Nom.)  n.p.Loc.   3s.pres.

或在(四聖諦)諸法,隨觀集法及滅法而住,

‘Atthi  dhamma’ti va panassa    sati   paccupatthita  hoti. 

它存在   法       或  又   此     念     已在前站立     變成

atthi   dhamm     pana + assa     sati     paccupatthita    hoti

3s.pres. n.s.Nom.        m.s.Gen.  f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)  3s.pres.

或『法存在』的念現起。

Yavadeva banamattaya patissatimattaya anissito ca viharati,na ca kibci loke upadiyati.

直到  如此  智   已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠    他住 不 並且 任何 在世間  他取

yava+d+eva  bana+matta<mad patissati+matta  anissita    viharati      kibci  loka upadiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammanupassi viharati catusu ariyasaccesu.

如是 亦      諸比丘!  比丘  諸法(=四聖諦諸法     隨觀    他住  ()四   ()聖諦

evam+pi      bhikkh bhikkhu  dhamma  dhamma+anupassin  viharati    catu     ariyasacca

adv.        m.p.Voc. m.s.Nom.  n.p.Loc.  n.p. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.)  n. m.p.Loc.

諸比丘!就這樣比丘在四聖諦諸法,隨觀諸法而住。

Saccapabbam nitthitam.

Dhammanupassana nitthita.

137. “Yo  hi  koci, bhikkhave, ime cattaro satipatthane evam bhaveyya satta vassani,

凡是 確實 任何人  諸比丘! 這些   四      念住    如是  能修習     七     年

ya       koci   bhikkh   ime    catu   satipatthane  evam  bhaveyya  satta  vassa

m.s.Nom.,rp.  m.s.Nom. m.p.Voc. m.p.Nom.      n.s.Loc.     adv.   3s.opt.        n.p.Acc.

諸比丘!任何人凡是確實能這樣修習四念住七年者,

tassa   dvinnam  phalanam  abbataram  phalam

那      兩、二       果        其中之一     果

ta        dve       phala       abbatara      phala

n.s.Gen. n.p.Gen.    n.p.Gen.   adj.(n.s.Nom.)   n.p.Gen.

那兩()果其中之一果,

patikavkham  dittheva dhamme abba;      sati   va  upadisese   anagamita.

應被預期    在已見 如此 法  完全智(=阿羅漢性存在  或  依  剩餘 不返者的狀態(=不還果)

patikavkha    dittha+eva dhamma  abba      sati<atthi       upadi+sesa     anagamita

adj.(n.s.Nom.) pp.(n.s.Loc.) n.s.Loc. f.s.Nom.  ppr.(m.s.Loc.)     m.  m.s.Loc.   f.s.Nom.

可被預期:在這樣已見的法是完全智;或是在有餘依者,是不返者的狀態。

“Titthantu, bhikkhave, satta  vassani.

停止        諸比丘!  七     年

titthati       bhikkh        vassa

3p.imp.      m.p.Voc.       n.p.Nom.

諸比丘!但願七年停止;

Yo  hi  koci bhikkhave, ime cattaro satipatthane evam bhaveyya  cha vassani …pe… 

凡是   任何人 諸比丘!   這些   四      念住     如是   能修習    六   年

Ya  hi  koci  bhikkhu    ayam   catu   satipatthana  evam  bhaveyya   cha  vassa

m.s.Nom. m.s.Nom. m.p.Voc. m.p.Nom.     n.s.Loc.    adv.   3s.opt.       n.p.Acc.

諸比丘!任何人凡是確實能這樣修習四念住六年者…

pabca vassani… cattari vassani… tini vassani… dve vassani… ekam vassam… 

五   年         四      年      三     年     二     年       一    年

pabca  vassa       catu  vassa     t  vassa     dve   vassa      eka  vassa

    n.p.Acc.            n.p.Acc.       n.p.Acc.       n.p.Acc.        n.p.Acc.

五年…四年…三年…二年…一年,

titthatu, bhikkhave, ekam vassam

停止     諸比丘!  一     年

titthati   bhikkh  ek   vassa

3p.imp.  m.p.Voc. n.p.Nom.  

諸比丘!但願一年停止;

Yo  hi  koci, bhikkhave,  ime  cattaro satipatthane  evam bhaveyya satta masani,

凡是 確實 任何人 諸比丘!   這些    四      念住       如是   能修習   七     月

ya      koci   bhikkhu     ayam   catu   sati+patthana    evam  bhaveyya       masa

m.s.Nom. m.s.Nom. m.p.Voc. m.p.Nom.      f.  n.s.Loc.     adv.   3s.opt.       n.p.Acc.

諸比丘!任何人凡是確實能這樣修習四念住七個月者,

tassa dvinnam phalanam abbataram   phalam

那    兩       果       其中之一       果

ta    dve     phala      abbatara       phala

n.s.Gen. n.p.Gen.   n.p.Gen.  adj.(n.s.Nom.)  n.p.Gen.

那兩()果其中之一的果,

patikavkham dittheva dhamme  abba;   sati  va  upadisese  anagamita.

可被預期   在已見的 如此 法 (=阿羅漢性存在  或   依  剩餘  不返者的狀態(=不還果)

patikavkha    dittha+eva dhamma  abba    sati    va   upadi+sesa    anagamita

adj.(n.s.Nom.) pp.(n.s.Loc.) n.s.Loc.  f.s.Nom. ppr.(m.s.Loc.) m.  m.s.Loc.   f.s.Nom.

可被預期:在這樣已見的法是完全智;或是在有餘依者,是不返者的狀態。

Titthantu, bhikkhave, satta masani. Yo hi koci, bhikkhave, ime cattaro satipatthane 

停止        諸比丘!  七  月     凡是 任何人  諸比丘!   這些    四      念住

titthati       bhikkh     masa    ya  hi  koci  bhikkhu    ayam   catu   satipatthana

3p.imp.      m.p.Voc.    n.p.Nom.  m.s.Nom. m.s.Nom. m.p.Voc. m.p.Nom.      n.s.Loc.

諸比丘!任何人凡是確實能這樣修習四念住

evam bhaveyya  cha masani …pe… pabca masani… cattari masani… tini masani… 

如是   能修習    六    月           五    月         四     月       三   月

evam  bhaveyya  ch masa         pabca  masa       catu  masa        t masa

adv.   3s.opt.        m.p.Acc.             m.p.Acc.         m.p.Acc.       m.p.Acc.

六月…五月…四月…三月…

dve masani… ekam masam… addhamasam… titthatu, bhikkhave, addhamaso.

二    月       一    月       半   月          停止     諸比丘!    半月

dve  masa      eka  masa     addha+masa       titthati     bhikkh  addha+masa

   n.p.Acc.      n.p.Acc.     adj.  n.p.Acc.    1p.imp.     m.p.Voc.  adj.  m.s.Nom.

五月…四月…三月…,諸比丘!停止半月。

Yo  hi  koci,  bhikkhave, ime cattaro satipatthane   evam  bhaveyya  sattaham

凡是 確實 任何人  諸比丘!   這些   四      念住       如是   能修習      七   日

ya       koci   bhikkhu     aya catu  sati+patthana    evam  bhaveyya    satta+aha

m.s.Nom. m.s.Nom. m.p.Voc. m.p.Nom.     f.   n.s.Loc.    adv.    3s.opt.        n.s.Acc.

諸比丘!任何人凡是確實能這樣修習四念住七日者,

tassa dvinnam phalanam abbataram   phalam

那    兩       果       其中之一      果

ta    dve     phala      abbatara       phala

n.s.Gen. n.p.Gen. n.p.Gen.  adj.(n.s.Nom.)  n.p.Gen.

那兩()果其中之一的果,

patikavkham dittheva dhamme  abba;   sati  va  upadisese  anagamita”ti.

可被預期   在已見的 如此 法 (=阿羅漢性存在  或   依  剩餘  不返者的狀態(=不還果)

patikavkha    dittha+eva dhamma  abba    sati    va   upadi+sesa    anagamita

adj.(n.s.Nom.) pp.(n.s.Loc.) n.s.Loc.  f.s.Nom. ppr.(m.s.Loc.) m.  m.s.Loc.   f.s.Nom.

可被預期:在這樣已見的法是完全智;或是在有餘依者,是不返者的狀態。

138. “‘Ekayano ayam bhikkhave,  maggo 1sattanam  visuddhiya,

一  路徑   這、此    諸比丘!   道、路    諸有情    為清淨

eka+ayana   ayam     bhikkh   magga      satta     visuddhi

m.s.Nom. m.s.Nom.  m.p.Voc.   m.s.Nom.   m.p.Dat.    f.s.Dat.

世尊說:「諸比丘!這一條道路,1(ㄨㄟˋ)諸有情的清淨,

2sokaparidevanam samatikkamaya, 3dukkhadomanassanam  atthavgamaya,

悲傷   哭泣     一起 超越  去          苦     憂              滅絕

soka+parideva    sam + ati+k+kama      dukkha+domanassa    atthavgama(=atthagama)

adj.  m.p.Dat.         m. adj.(n.s.Dat.)   n.       n.p.Dat.          m.s.Dat.

2為諸悲傷及諸啼哭的超越,3為諸苦憂的消滅,

4bayassa adhigamaya, 5nibbanassa sacchikiriyaya, yadidam cattaro satipatthana

真理       獲得         涅槃         作證      凡是       四  念住(念的站立在前)

baya     adhigama      nibbana     sacchikiriya    yad + idam   cat satipatthana

m.s.Dat.  m.s.Dat.       n.s.Dat.       f.s.Dat.         n.s.Nom. m.p.Nom.  m.p.Nom.

4為真理的獲得,5為涅槃的作證,就是四念住。

Iti   yam  tam  vuttam     idametam  paticca  vuttan”ti. 

這樣  凡是   它    已說           這   此    緣、理由  已說

iti    ya    ta  vutta<vadati<vad說 idam+etam  paticca    vutta

ind. n.s.Nom.  pp.(n.s.Nom.)   n.s.Nom. n.s.Acc.  adv.  pp.(n.s.Nom.)

以上任何已說的,因為這理由,而被說出來。」

Idamavoca Bhagava Attamana  te  bhikkhu Bhagavato bhasitam abhinandunti. 

這   已說     世尊      滿意的  那些  諸比丘   世尊的     言說     他們已全面歡喜

idam+avoca  Bhagavant   attamana  ta   bhikkhu  Bhagavant  bhasita<bhasati  abhinandum  ti

n.s.Nom.3s.aor. m.s.Nom. adj.(m.p.Nom.) m.p.Nom.   m.s.Gen.    n.s.Acc.       3p.aor.

世尊說此。那些滿意的比丘,全然歡喜世尊之所說。

Mahasatipatthanasuttam nitthitam dasamam. ~